Joninių šventės reikšmė palatvijo sociokultūrinėje erdvėje

LTStraipsnio objektas – Joninių šventė Lietuvos ir Latvijos pasienio sociokultūrinėje erdvėje. Siekiama išsiaiškinti, kokią reikšmę Joninių šventė turėjo skirtingose palatvijo vietovėse. Straipsnio pagrindas – 2008–2019 metais keliais etapais autorės surinkta empirinė medžiaga Lietuvos ir Latvijos pasienio savivaldybėse bei periodinė spauda. Naudoti metodai – kokybinis turinio analizės, atvejo analizės, spaudos analizės, interpretacinis, lyginamasis. Analizei buvo aktualios antropologų ir sociologų teorinės prieigos kalbančios apie identiteto konstravimą. Joninių šventė yra svarbus palatvijo kultūrinis atributas, atspindintis čia vykusius ir tebevykstančius etninius ir socialinius procesus. Palatvijo sociokultūrinėje erdvėje Joninių šventė atliko funkcijas, susijusias tiek su latviško, tiek su lietuviško etninio tapatumo formavimu. Vienur ši šventė veikė kaip itin ryškus etninis riboženklis, turėjęs ir fizinį pavidalą – šventinį ugnies atributą, t. y. Joninės išreiškė latvių etninės grupės tapatumą. Kitur Joninės buvo svarbus tiek lietuvių, tiek latvių etninio tapatumo ženklas, tačiau etninė skirtis reiškėsi per tautinę kalbą, t. y. šventėje buvo svarbu ne tik kalbėti atitinkama kalba, bet ir naudoti su ja susijusius kultūrinius atributus – dainas, šokius ar žaidimus. Taip pat pastebėta, kad Joninių šventė atliko socialinio kapitalo funkciją, t. y. ji buvo įrankis, padedantis pakilti socialinėje hierarchijoje. Kitaip tariant palatvijo sociokultūrinės erdvės veikėjams būdinga siekti kultūriškai prilygti latvių etninei grupei, šiame paribio regione turėjusiai didelį vaidmenį, o kai kuriuose arealuose – ir aukštesnį statusą.Galiausiai ši šventė atliko svarbų etninės tolerancijos vaidmenį – vienijo konkretaus kaimo bendruomenę, o kartu padėjo formuoti savitą ir daugiasluoksnį lokalinį paribio gyventojo tapatumą. Pagrindinės sąvokos: Joninės, etninis tapatumas, etniniai riboženkliai, Lietuvos ir Latvijos pasienis.

ENThe object of the article is St. John’s Day in the socio-cultural space of the Lithuanian-Latvian borderland. The aim is to find out what significance the St. John’s Day had in different border areas. Empirical material collected by the author in several stages (in 2008–2019) as well as the press were used to reveal the topic. The methods applied in this research were quantitative content analysis, case analysis, interpretive, and comparative methods. The theoretical approaches of anthropologists and sociologists talking about the construction of identity were relevant for the analysis of the topic. St. John’s Day is an important cultural attribute of the Lithuanian-Latvian borderland, reflecting the ethnic and social processes that took place and are still taking place here. In the socio-cultural space of the borderland, St. John’s Day performed functions related to the formation of both Latvian and Lithuanian ethnic identity. In some places, this festival acted as a very clear ethnic boundary marker, which also had a physical form – a festive attribute of fire, i.e. Joninės expressed the identity of the Latvian ethnic group. In other places, Joninės was an important sign of ethnic identity for both Lithuanians and Latvians, but ethnic difference was expressed through the national language, i.e. during the festival it was important not only to speak the relevant language, but also to use the cultural attributes related to it – songs, dances or games. It has also been observed that St. John’s Day celebration served a social capital function, i.e. it was a tool that helped to rise in the social hierarchy. In other words, it is typical for actors in the socio-cultural space of the Lithuanian-Latvian boderland to strive to be culturally equal to the Latvian ethnic group, which had a significant role in this border region, and in some areas even a higher status.Finally, this festival played an important role of ethnic tolerance –- it united the community of a particular village or town, and at the same time helped to form a distinctive and multi-layered local identity of the borderland resident. Keywords: St. John’s Day, ethnic identity, ethnic markers, Lithuanian-Latvian borderland.

• Ancient Lithuanian calendar festivals.. Kaunas : Vytautas Magnus University ; 2014. 183 p.
• Jaunimo gyvenimo raiška. Papročiai. Kaunas: "Žiemgalos" leidykla, 2007. P. 51-79, 162-163.
• Jaunimo iniciaciniai ir kalendoriniai papročiai. Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai. Vilnius : LII leidykla, 2007. P. 65-116.
• Jaunimo požiūriai į savo pačių, tėvų ir senelių šventes: mėgstamiausia jaunimo šventė. Lituanistica 2016, 1, 45-60.
• Joninių papročiai. Obeliai. Kriaunos. Vilnius: Versmė, 2009. P. 922-932.
• Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje: jaunimo vakarėliai. Vilnius : Diemedis, 2001. 154 p.
• Kupolių šventvietės. Tautosakos darbai 2003, 26, 122-131.
• Lietuviškos Joninės: nuo kaimo bendruomenės iki šiuolaikinės miesto šventės. Liaudies kultūra 2009, 4, 33-38.
• Lietuvių kalendorinės šventės: tautosakinė medžiaga ir aiškinimai.. Vilnius : Mintis, 1993. 310 p.
• Lietuvos ir Latvijos paribys: etninio tapatumo raiška XX a. - XXI a. pradžioje. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2020. 217 p.
• Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos raiška Lietuvos visuomenėje 1919-1940 m.. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2017. 298 p.
• Obeliai. Kriaunos. Vilnius : Versmė, 2009. 1224 p.
• Saulės dukros vestuvių motyvai XIX a. pr.–XX a. latvių dainose: tautosakinė ir lyginamoji mitologinė analizė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022. 176 p.
• Searching for the ritual identity: the Lithuanian Midsummer feast.. Rtual year and ritual diversity: proceedings of the second international conference of the SIEF working group on The Ritual year, Gothenburg June 7-11, 2006. Götenborg: Språk-Och Folkminnesinstitutet (SOFI), 2007. P. 51-57.
• Šiaurės Lietuvos jaunimo gyvenimas: žiemos pramogos. Žiemgala 2000, 2, 6-10, 37-39.
• Šventes švenčiantis lietuvis: bendruomeniškumo diapazonas. Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. P. 75-88.
• The Cult of the Balts: mythological impulses and Neo-Pagan practices in the touristic clubs of the Lithuanian SSR of the 1960s and 1970s1. Region (Bloomington) 2017, 6, 1, 87-108.