Jiezno dvaro rūmų raida XVI–XVIII amžiuje
LTApibendrinant galima teigti, kad Jiezno dvaro, kaip privačios didikų valdos, rūmų raidą galima sąlyginai skirti bent į keturis tarpsnius. Pirmasis sietinas su kunigaikščių Holovčinskių valdymo laikotarpiu (1507–1633). Šiuo periodu prie Jiezno dvaro kuriamas miestelis, pastatyti mediniai kalvinų maldos namai, todėl neabejotinai turėjo būti ir tam tikrų gyvenamųjų statinių, skirtų atvykusiems kunigaikščiams apsistoti. Nesant pakankamai šaltinių, apie šio meto Jiezno dvaro rūmų architektūrą ir planinę struktūrą plačiau kalbėti keblu, tačiau galima numanyti, kad gyvenamasis namas turėjo atitikti kunigaikščio statusui keliamus būsto reikalavimus ir buvo panašus į kitų didikų dvarus. Archeologiniai tyrimai, nauji rasti šaltiniai galėtų patvirtinti, ar Holovčinskių rūmai buvo mediniai, ar jau mūriniai, bei galimus kelis statybų raidos laikotarpius. Antrasis Jiezno dvaro mūrinių rūmų raidos tarpsnis siejamas su pirmąja Pacų karta – Steponu Kristupu, kuriam nuo 1633 iki 1640 m. šeimininkaujant Jiezne, čia jau stovėjo mūriniai rūmai, tik nežinia, ar šiuo laikotarpiu iš esmės perstatyti, ar tik atnaujinti ankstesni Holovčinskių rūmai. Aktyvi statybinė S. K. Paco veikla bei Jiezno dvarvietėje rastas koklis su 1639 m. data leidžia manyti, kad tam tikrų darbų miestelyje vyko. Šio laikotarpio – vėlyvojo renesanso ar ankstyvojo baroko – rūmai buvo iš esmės atnaujinti po XVII a. vidurio karo, kurio metu buvo nuniokoti.Trečiuoju tarpsniu (XVII a. 7–8-asis dešimt.) rūmai buvo atnaujinti ir išplėsti; šis laikotarpis sutampa su brandžiojo baroko stiliaus plitimu. Atnaujinant rūmus, buvo sekta itališkos vilos pirmavaizdžiu, kas matyti XIX a. vidurio dailės kūriniuose. Šaltiniai mini rūmuose buvus tokias reprezentacines patalpas kaip erdvus pirmojo aukšto vestibiulis, didžioji antrojo aukšto salė, lodžija sodo pusėje, po ja – grota, taip pat koplyčia ir vynrūsiai. Be šių bendro naudojimo patalpų, būta privačių šeimininkų apartamentų, kurie baigėsi kabinetais. Kadangi rūmai buvo dviejų aukštų, juose galėjo būti kasdieniai apartamentai pirmajame ir reprezentaciniai antrajame aukšte (piano nobile). Tikėtina, kad salę antrajame aukšte puošė Olimpo dievų puotos siužeto tapyba, kuri pasiekė XIX a. pradžią. Patalpų puošybai taip pat buvo pasitelkta polichrominė stiuko lipdyba ir marmuras, iš jo formuotos durų apkalos, laiptai, grindys. Iš šio laikotarpio rūmų yra išlikę bokšto rūsio fragmentai ir herbinis kartušas iš Dembniko marmuro.Ketvirtuoju tarpsniu (1747–1770) senieji Jiezno rūmai buvo gerokai išplėsti ir tai jau sietina su vėlyvojo baroko (rokoko) estetika. Šio etapo sektini pavyzdžiai – prancūziški kilmingųjų rūmai su išplėtotais reprezentaciniais apartamentais. Prie ankstesnės vilos pristatyti šoniniai sparnai, kuriuose įrengtas naujasis reprezentacinis apartamentas – baltieji kambariai. Jie minimi amžininkų, buvo dekoruoti rokoko stiliumi, sienos dengtos medinėmis buazerijomis arba polichromine lipdyba. Dalis šio laikotarpio rūmų, šoninių fligelių fragmentai, yra išlikę iki šių dienų, juose įžiūrima sieninė tapyba. Nemaža tikimybė, kad būtent juose buvo XVIII a. vid. įrengtų reprezentacinių apartamentų dalis. Tikimasi, kad šis straipsnis sužadins visuomenės smalsumą ir galbūt paskatins ateityje atlikti išsamius teritorijos archeologinius ir išlikusio vakarinio Pacų fligelio mūro polichromijos tyrimus, nes net ir nedidelis išlikęs šių rūmų fragmentas gali būti itin iškalbingas ir reikšmingas Pacų giminės ir baroko dailės bei architektūros istorijai.
- Iš visur po truputį. T. 1. Nuo Merkinės iki Kauno: atsiskyrėlio gavenda. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 623 p.
- Jiezno parapija XVII a.. Kauno istorijos metraštis 2022, 20, 217-234.
- Kaukių baliai ir XVIII a. visuomenė.. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, 96, Kaukė ir veidas: atvaizdo istorijos aspektai, 163-186.
- Komaskų mokyklos atspindžiai ornamentinėje Pažaislio stiuko lipdyboje.. Pažaislio vienuolyno 350 metų istorija Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014 P. 111-138.
- Lietuvos architektūros istorija. 4. Lietuvos etninė architektūra nuo seniausių laikų iki 1918 m.. Vilnius : Paveldas, 2014. 554 p.
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494-1504).. Vilnius : Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007. LI, 511 p.
- Lietuvos Metrika. Knyga 10. (1440–1523). Užrašymų knyga 10.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. 179 p.
- Lietuvos Metrika. Knyga 25. (1387–1546). Užrašymų knyga 25.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. 461 p.
- Lietuvos Metrika. Knyga 6. (1494–1506). Užrašymų knyga 6.. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 515 p.
- Pac family residence in Jieznas: another lost Versailles of Lithuania.. Lituanus 2017, 63, 4, 43-57, 94-95.
- Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. 3.. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. 221 p.
- Pažaislio vienuolyno 350 metų istorija.. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. 375 p.
- Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013. 318 p.
- Urna su Klaros Izabelės de Mailly Lascaris-Pacienės širdimi: iš Pacų mauzoliejaus Pažaislyje istorijos.. Pažaislio vienuolyno 350 metų istorija Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014 P. 269-282.
