Across the lines: national self-determination in the Baltic between the Russian, German and allied conceptions

LTStraipsnyje pateikiama lyginamoji analizė, kaip Pirmasis pasaulinis karas paveikė paviršiun iš- kilusius estų, latvių ir lietuvių nacionalizmus. Būta aiškios tendencijos traktuoti tris valstybes, 1918 m. deklaruotas šių nacionalinių judėjimų, kaip vieną „Baltijos“ grupuotę, susikūrusią dėl bendrųjų veiksnių ir procesų. Tačiau tokia charakteristika sumenkina skirtumus, atsiradusius dėl regiono pozicijos pačiame karo fronto linijų Rytuose epicentre, dėl kurio klostėsi pavaldumo ir politinių kontekstų įvairovė. Kita tendencija buvo galiausiai sukurtą nacionalinės valstybės struktūrą visais trim atvejais vaizduoti kaip iki 1918 m. nacionalinių judėjimų ilgai puoselėtų siekių įgyvendinimą. Tačiau toks nacionalinio apsisprendimo suvokimas atsirado gerokai vėliau, o federalistinė galvosena tiek per karą, tiek iškart po jo toliau formavo suverenumo koncepcijas išorėje ir viduje. Maža to, valstybingumo suvokimas smarkiai priklausė nuo to, kurioje fronto linijos pusėje konkretus regionas buvo konflikto metu. Straipsnyje šie skirtumai atskleidžiami, ypač išskiriant estų ir lietuvių atvejus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Federalizmas; Valstybingumas; Autonomija; Apsisprendimo teisė; Tautinės mažumos; Baltic States; Federalism; Statehood; Autonomy; Self-determination; National minorities.

ENThis article offers a comparative analysis of how the First World War affected emerging Estonian, Latvian and Lithuanian nationalisms. There has been a clear tendency to treat the three states declared by these national movements in 1918 as a single ‘Baltic’ grouping created as a result of common factors and processes. Yet, such a characterisation downplays differences which arise due to the position of the region at the very frontline of the war in the East, which brought a variety of jurisdictions and political contexts. A further tendency has been to retrospectively portray the nationstate framework ultimately created in all three cases as the realisation of the long-cherished goal of the pre-1918 national movements. Such an understanding of national self-determination, however, only emerged much later, and federalist thinking continued to shape both external and internal conceptions of sovereignty during and immediately after the war. How statehood was conceived, moreover, had a lot to do with which side of the line a region was located during the conflict, with key points of difference being discernible between the Estonian and Lithuanian cases in particular. [From the publication]

• "A state within a state?" Jewish autonomy in Lithuania 1918-1925 / Šarūnas Liekis. Vilnius : Versus aureus, 2003. 241 p.
• "No allies": the Lithuanian Taryba and the national minorities 1916–1918 / Joachim Tauber. Journal of baltic studies. 2007, Vol. 38, no. 4, p. 433-444.
• State and minorities: the first Lithuanian Republic and S. M. Dubnov's concept of cultural autonomy / Verena Dohrn. Vanished world of Lithuanian Jews / edited by Alvydas Nikžentaitis, Stefan Schreiner & Darius Staliūnas. Amsterdam: Rodopi, 2004. p. [155]-173, 312-313.
• The Lands between : conflict in the East European borderlands, 1870-1992 / Alexander V. Prusin. Oxford, Oxford University Press, 2010. 324 p.
• The Making of modern Lithuania / Tomas Balkelis. London ; Routledge, 2009. xxvii, 176 p.