Jiezno krašto dvarai ir palivarkai
LTIstorikams, Jiezno gyventojams ir į miestelį užklystantiems entuziastams vietovė geriausiai žinoma dėl Pacų giminės šlovės ir istorinėje atmintyje išlikusių pasakojimų apie įspūdingus rūmus. Vis dėlto Pacų, Radvilų, Oginskių ar kitų magnatų giminės sudarė mažąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų asmenų dalį. Skaičiuojama, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje net apie dešimtadalis visuomenės narių galėjo didžiuotis esą kilę iš bajorų, tačiau, nenuginčijant šio statistinio fakto prasmės Lietuvos visuomeninės santvarkos dėlionei, būtina neužmiršti, kad visiška dauguma Lietuvos ir Lenkijos bajorijos buvo gerokai kuklesnių valdų savininkai, keliasdešimties ar (retesniu atveju) kelių šimtų hektarų žemvaldžiai. Labai didelę bajorijos dalį sudarė mažažemė arba bežemė šlėkta. Jiezno krašte netrūko smulkių dvarininkėlių, kurių gretos augo ir Abiejų Tautų Respublikos laikais, ir caro vergijos metais, kuomet kadaise Pacų, o vėliau – Penčkovskių valdytas Jiezno dvaras buvo padalintas kelioms dešimtims kreditorių. Magnatų valdas pasidalino smulkesni privatūs savininkai. Šiame straipsnyje trumpai pristatoma dalies Jiezno krašto dvarų, palivarkų ir juos valdžiusių giminių istorija. Pabrėžtina, kad tai veikiau atskiros dvarelių istorijų atkarpos, o ne nuoseklus minimų bajoriškų valdų raidos tyrimas.
- Karališkojo Birštono praeitis: istorinė raida iki XIX a.. Vilnius : Petro ofsetas, 2004. 231 p.
- Statybos ir pertvarkymai XVIII a. antrosios pusės Kauno mieste.. XVIII amžiaus studijos 2015, 2, 276-298.
- Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m.. Vilnius : Katalikų akademija, 2001. xvi, 943 p.
