Pietų aukštaičių įvardžiai ir jų vartosenos tendencijos

LTPietų aukštaičių šnektų įvardžiai pasižymi palyginti didele formų įvairove. Šiame straipsnyje, remiantis iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyvo surinkta medžiaga ir įvairiais spausdintais šaltiniais, trumpai apžvelgiami reikšmingesni jų vartosenos atvejai ir paplitimo tendencijos. Didžiausias dėmesys skiriamas asmeninių įvardžių klasei. Ypač gausiai užrašyta kai kurių negimininių įvardžių linksnių formų variantų, besiskiriančių fleksija, kirčio vieta arba skiemenų skaičiumi, paplitimo arealais, pavyzdžiui, aš vienaskaitos kilmininkas gali būti manę, mane, mano, ma, jūs daugiskaitos naudininkas – jum, jumiem, jumi, jumim. Vakarinėse šnektose, maždaug iki Varėnos ir Kaišiadorių, išlikusios įvardžių mes, jūs dviskaitos formos. Atskirai aptariami reikšmingesni rodomųjų, klausiamųjų, pažymimųjų ir kitų reikšminių grupių įvardžių vartosenos atvejai: rodomųjų vyriškosios giminės įvardžių vienaskaitos vardininkas su -us, klausiamasis katris, katry ‘kuris, -i’, ypač reti kiekas, tiekas, slaviški skoliniai kožnas, žėdnas, ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Įvardis; Kategorija; Linksnis; Dviskaita; Pietų aukštaičiai; Pronoun; Category; Case; Dual number; Southern aukštaitian.

ENPronouns in south Aukštaitian dialects have a comparatively rich variety of forms. Referring to material gathered in the Dialect Archives of the Department of the Language History and Dialectology in the Institute of the Lithuanian Language and other published sources, the article briefly reviews more important cases for their use and tendencies towards proliferation. The greatest attention is paid to the class of personal pronouns. Some variants of case forms of unrelated pronouns, which differ in flexion,[33] the place of the stress or the number of syllables or the range of distribution, are particularly common, e.g., the singular genitive of aš may be manę, mane, mano, ma, the plural dative of jūs – jum, jumiem, jumi, jumim. In the western dialects, up to around Varėna and Kaišiadorys, the dual form of the pronouns mes, jūs have remained. More important cases of use of demonstrative, interrogative, reflexive and other meaningful groups of pronouns are analysed separately: the singular nominative of demonstrative masculine pronouns with -us, interrogative katris, katry ‘which’, especially rare kiekas, tiekas, Slavonic borrowings kožnas, žėdnas, etc.

• Aukštaičių tarmių tekstai / Žaneta Markevičienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1999-2001. 2 d.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema : sinchronija ir diachronija / Albertas Rosinas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.
• Rinktiniai raštai / Jonas Kazlauskas.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 2 t. (XXIV, 414, 322 p.).