"Tuning" proceso filosofiniai klausimai nagrinėjant Kūrybinių industrijų fakulteto atvejį
LTStraipsnyje nagrinėjami Tuning projekto filosofiniai aspektai pasitelkiant vieno jauniausių Lietuvos universitetų fakulteto ir jo studijų programų analizę. Plėtojamos šios tezės. 1. Kūrybos visuomenės ir komunikacijos idėjų sukryžminimas atveda prie senų nuostatų, kurias įkūnija klasifikatoriai ir įsisenėjusios studijų programos, sprogdinimo. 2. Kiekviena nauja studijų programa yra utopija keliomis prasmėmis: tikimasi, kad ji bus patraukli studentų deficito sąlygomis; ji orientuota į naują studijų regioną, kurio neapima klasifikatorius; ji apeliuoja į naują visuomenę, prie kurios kūrimo prisidės jos absolventai. 3. Nauja studijų programa yra gera tiek, kiek ji atitrūkusi nuo žinių, kurias apima esami klasifikatoriai. 4. Programos ribotumas yra komunikacinės ekologijos aspektas: neribotos galimybės liudija programos amorfiškumą ar eklektiškumą. 5. Bolonijos procesą ir Tuning projektą galima vertinti kaip atsigręžimą jei ne į klasikinį, tai bent į humboltinį universitetinį modelį, kuris padėtų išvengti mokslų autonomijos ekscesų po Apšvietos reformos.
ENThe paper deals with the philosophical issues of the Tuning Project by appeal to one of the newest faculties in Lithuanian universities, the Faculty of Creative Industries. The theses are developed as follows. 1. The crossing of the ideas of a creative society and communication explodes the old attitudes presented by the partition of study branches; 2. Every new study programme is a utopia in some sense: there is a hope that it will be attractive under conditions of low student enrolment; it is oriented into a new study region not covered by any study branch; it appeals to a new society that will be created by the graduates. 3. A new study programme is good inasmuch as it loses touch with knowledge covered by the existing study branches. 4. The limit-ness of a study programme is an aspect of communicative ecology while the unlimited possibilities refer to its amorphous and eclectic character. 5. The Bologna process and the Tuning project could be evaluated as a return to the Humboldt (if not classical) university model. The Humboldt model helps to avoid the excesses of autonomous sciences that resulted after the reforms of the Enlightenment.
