Lietuva kaip problema : filosofiniai istoriniai politikos tyrinėjimai
LTKnyga tęsia lietuvišką filosofinio ir istorinio mąstymo apie savo šalies kultūrą ir politiką tradiciją. Ją sudaro dviejų autorių, priskiriamų politologams, apmąstymai ta pačia tema - kas yra ta Lietuva ir jos politika? Tai nėra vien tik mechaniškas atskirų darbų, paskelbtų per pastarąjį penkmetį, junginys. Knyga atsirado supratus, kad iš skirtingų perspektyvų kalbama apie tuos pačius Lietuvos kultūrai ir politikai svarbius dalykus. Anksčiau skelbti straipsniai ir studijos buvo peržiūrėti, taip pat pateikti neskelbti darbai. Nepaisant filosofinės ir istorinės politikos analizės skirtumų, šias dvi disciplinas knygoje vienija bendras noras suvokti šiuolaikinės Lietuvos būklę. Tai daroma net tais atvejais, kai tiesiogiai nekalbama apie politiką, bet nagrinėjamas požiūris į religiją, metaetiką ar kitas problemas. Samprotavimai apie Lietuvos būklę ir politiką susiformavo nagrinėjant konkrečias problemas: kas yra mokslinis politikos pažinimas? Kodėl Lietuvos tautinė valstybė yra sunkiai įgyvendinamas uždavinys? Kuo skiriasi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir tautinė valstybė kaip politinio gyvenimo formos? Kaip dabartinė liberalioji demokratinė valstybė keičia istorijos ir politikos santykio supratimą? Kodėl vyskupas Motiejus Valančius gali būti traktuojamas kaip LDK ir tautinę valstybę jungianti grandis? Kodėl įstatyminis Lietuvos atmintinų dienų sąrašo papildymas Abiejų Tautą Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos data tapo rimta politine problema? Koks Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorinių ir politiniij pažiūrų santykis? Kokią žymę Valdo Adamkaus istorijos refleksijoje įspaudė emigracija ir kaip tai atsispindėjo jo prezidentinėje veikloje? Ką Lietuvos ir kitų valstybių gyvenimui reiškia valstybininkas? Kodėl demokratijai nereikia religijos? [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Politikos mokslas; Tautinė valstybė; Istorija; Liberalizmas; Konstitucija; Demokratija; Istorijos politika; Religija; Political science; Lithuania; Nation state; History; Liberalism; Constitution; Democracy; History politics; Religion.
- Abiejų tautų respublikos istorinė gelmė kaip estetinis proveržis: Kristinos Sabaliauskaitės "Silva Rerum" / Jūratė Landsbergytė-Becher. Od Unii Lubelskiej do Unii Europejskiej, 16-17 V 2019, Wrocław, Polska : publikacja pokonferencyjna. Wrocław : Fundacja Pobliża, 2021 P. 117-127.
- Ancient narrative and modern promise: the political arguments for the value of the humanities in Lithuania / Kęstas Kirtiklis and Aldis Gedutis. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 2, p. 275-287.
- Claiming a great ancient imperial past as an identity element of a small modern nation. The case of Lithuania / Zenonas Norkus, Aelita Ambrulevičiūtė. National stereotyping, identity politics, European crises / editors: Jürgen Barkhoff and Joep Leerssen. Leiden ; Boston : Brill, 2021. P. 31-50.
- Gabrielės Petkevičaitės moralinė laikysena XIX-XX amžių sandūros Lietuvos politiniame kontekste / Skaistė Barkutė. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 9-30.
- Herojų laikas baigėsi? Kritinis nacionalinių herojų apmąstymas XXI a. pradžios Baltijos šalių teatre / Kristina Steiblytė. Krantai. 2022, Nr. 2, p. 30-34.
- Reconceptualisation of Lithuanian national identity before the romanticism period in K. Sabaliauskaite's "Silva rerum" / Jūratė Landsbergytė-Becher. Сучасні літературознавчі студії. 2018, 15, p. 123-129.
- Skaidrumas ir viešumas versus konfidencialumas: praktinės šių etikos principų realizavimo gairės Lietuvos teisėjų veikloje / Žaneta Navickienė, Aurelijus Gutauskas. Socialinių mokslų studijos. 2019, Nr. 11 (1), p. 99-113.
- Statehood in contemporary Lithuanian cultural discourse / Juratė Landsbergytė-Becher. Saert'ašoriso simpoziumi. 2018, 12, p. 19-40.
- The Transformation of the Baltic countries’ political elites: general and specific features / V. A. Smirnov. Baltic region. 2020, vol. 12, no. 3, p. 26-39.
