О текстологии рукописных китабов литовских татар: погребальный обряд (на материале рукописных источников)

• Lietuvos totorių kitabų tekstologijos klausimais: laidojimo apeigos (šaltinių pagrindais)
• Issue of text linguistics of the Kitabs of Lithuanian Tatars: burial rituals (based on sources)

LTLietuvos totorių rašytinis paveldas yra svarbi ir integrali visos Lietuvos tautinio paveldo dalis. Nors pastaraisiais metais imta intensyviau tirti šį unikalų kultūrinį palikimą, dar lieka aktualios rašytinių knygų (XVII-XX a.) transliteracija ir tekstologinė tekstų analizė. Analizuojant atskirus rankraščius ilgą laiką buvo manyta, kad dauguma tekstų pasikartoja iš kūrinio į kūrinį. Tačiau, išleidus Lietuvos totorių arabiškais rašmenimis rašytų rankraščių katalogą (2005 m.), kuriame sudarytojos atkreipė dėmesį būtent į rankraščių turinį, paaiškėjo, kad panašių arba vienodų tekstų nėra daug. 2011 metais tais pačiais principais (atskleidžiant rankraščio turinį) Baltarusijoje išleistas katalogas dar labiau pagrindė šį pastebėjimą. Tarp labiausiai paplitusių pasikartojančių tekstų galima paminėti Pranašo Muchamedo pokalbį su šėtonu, padavimą Meradžname (Stebuklinga pranašo Muchamedo kelionė į dangų) ir su apeigine tradicija susijusius tekstus. Jeigu pirmieji du tekstai yra labiau susiję su Rytų tradicija, tai apeiginiuose tekstuose lengviau įžvelgiame religinį sinkretizmą. Rankraščiuose esanti medžiaga sudaro islamo doktrinų, musulmonų tikėjimo pagrindų bei margaspalvę kerėjimų, gydomųjų burtų ir apsaugančių apeigų sistemą, kur pastaroji įgijo populiarumą ne tik musulmonų bendruomenėje, bet ir tarp šalia gyvenančių kitatikių.Ši sistema glaudžiai susijusi su tikėjimais bei prietarais, kurių šaknys glūdi tiurkų perimtos visuotinės musulmonų kultūros kloduose. Šiuose tikėjimuose taip pat esama labai seno šamanų kulto liekanų ir krikščioniškų tautų, šalia kurių gyveno Lietuvos totoriai, tikėjimų priemaišų. Tokiu būdu formavosi lokaliuoju koloritu dvelkianti Lietuvos totorių kultūra. Tris svarbiausias žmogaus gyvenimo akimirkas: gimimą, vedybas bei mirtį, lydintys apeigų papročiai yra saviti, kitokie negu vietinių gyventojų. Vis dėlto šiuose papročiuose esama ir vietinės, krikščioniškos, įtakos. Taikant tekstologinės analizės metodus, minėtame darbe buvo nagrinėjamos vienos iš geriausiai išlikusių ir įdomiausios Lietuvos totorių laidojimo apeigos. Tekstą numatyta išanalizuoti pagal 11 sąrašų, tačiau pradiniame etape tekstas paimtas iš dviejų rankraščių: I. Luckevičiaus kitabo (XVIII а. I pusė) ir chamailo (1896 m.). Abu šie tekstai buvo transliteruoti. Sprendžiant iš XVIII ir XIX a. su laidojimo apeigomis susietų tekstų analizės, Lietuvos totorių laidojimo apeigos buvo panašios ir nesikeitė per šimtmečius. Nors chamaile (1896 m.) esantis tekstas yra išsamesnis, papildytas atskirais apeigų elementais, parašytas lenkų kalba (palyginus su rusenu kalba rašytu tekstu iš I. Luckevičiaus kitabo), tačiau iš esmės išlaikęs struktūrą ir turinį. Analizuojant tekstus buvo atkreiptas dėmesys į išlikusią arabišką ir tiurkišką terminiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos totoriai; Rankraštinė knyga; Laidojimo apeigos; Kalbiniai reliktai; Lithuanian Tatars; Manuscript book; Burial rituals; Linguistic relics.

ENThe written heritage of Lithuanian Tatars is an important and integral part of the entire national heritage of Lithuania. Despite the recent increase in the level of intensity when it comes to examining this unique cultural legacy, transliteration of written books dating the 17th-20th centuries and analysis of their texts from the text linguistics standpoint still retain their relevance. It has been for quite a long time that analysis of individual manuscripts led to a belief that many texts recurred from one piece of work to another. However, with the advent of the catalogue of manuscripts of Lithuanian Tatars written in Arabic characters in 2005, its authors placing a particular focus on the contents of the manuscripts, similar or matching texts appeared to be few. [...] Judging by the textual analysis of the 18th-19th century manuscripts describing burial rituals, the burial rites of Lithuanian Tatars were similar and did not change for centuries. Even though the text present in the khamail (1896) is more thorough and contains separate elements of the ritual and is written in Polish (compared to the text from I. Lutskevich's kitab, which is written in the Ruthenian language), it has basically retained the same structure and content. During the analysis of the texts, the researchers noted the preserved Arabic and Turkoman. [From the publication]

• Seniausi Lietuvos totorių rankraščiai: grafika, transliteracija, vertimas, tekstų struktūra ir turinys / Galina Miškinienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2001. 262 p.
• Каталог арабскоалфавитных рукописей литовских татар / Галина Мишкинене, Сигита Намавичюте, Екатерина Покровская. Вильнюс : Издательство Вильнюсского университета, 2005. 138 р., 4 iliustr. lap.