Apie Baltijos Siciliją ir Lombardiją: postsocialistinės kaitos pasiekimų Baltijos šalyse skirtumai ir priežastys

LTDėl inkliuzyvių pilietybės įstatymų liberalioji demokratija Lietuvoje yra labiau konsoliduota, negu kitose Baltijos šalyse. Tačiau ekonomikoje Estiją jau 1994 m. analitikai vadino „žėrinčia Baltijos žvaigžde“, tuo tarpu kai Lietuva (Baltijos Sicilija) vykdė rinkos reformas vėluodama ir pasiekė menkesnių makroekonominių rezultatų nei Baltijos Lombardija Estija. Straipsnyje kritiškai lyginami grynai ekonominis, politinis ekonominis ir kultūralistinis Estijos pirmavimo priežasčių aiškinimai ir pagrindžiama nauja kultūralistinio aiškinimo redakcija. Autorius kritikuoja tiesmukišką M. Weberio protestantiškos etikos tezės taikymą Baltijos šalims: gebėjimą formuoti kapitalistinę ekonominę kultūrą vokiečių sociologas priskyrė tik kai kurioms protestantizmo srovėms, apibendrintai vadinamoms „asketinio protestantizmo“ vardu. O liuteronybės, dominavusios Estijoje ir didžiojoje Latvijos dalyje, jis nelaikė asketinio protestantizmo atmaina. Autorius argumentuoja, kad protestantiškosios etikos tezė vis dėlto pritaikoma Estijos pirmavimui aiškinti, ją patikslinus ir tinkamai konkretizavus bei išplėtojus. Tai daroma nušviečiant Moravijos brolių (hernhutiečių), M. Weberio priskiriamų asketiniam protestantizmui, veiklą 18-19 a. Estijoje bei Šiaurės Latvijoje ir askleidžiant jos įtaką estų ir Vidžemės latvių liaudies kultūrai bei mentalitetui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Postkomunistinė raida; Lietuvos ekonomika; Lietuvos politinė struktūra; Socialiniai pakitimai; Religija; Max Weber; Baltic countriesč postcommunist transition; Lithuanian economy; Political structure of Lithuania; Social changes; Religion.

ENThanks to Lithuania’s inclusive citizenship policies, liberal democracy is more consolidated there than in the other two Baltic countries. However, since as early as 1994, analysts were already calling Estonia the “shining Baltic star” due to its economic performance. Meanwhile, Lithuania (the Baltic ‘Sicily’) was slower at implementing market reforms and achieved less impressive macroeconomic results than Estonia (the Baltic ‘Lombardy’). This article makes a critical comparison of the purely economic, purely political-economic and purely cultural explanations for Estonia’s leadership and it lays the foundations for a new version of the cultural explanation. The author bluntly criticises attempts to apply M. Weber’s thesis of ‘Protestant work ethic’ to the Baltic countries. This German sociologist claimed that only certain Protestant groups (which he referred to as “ascetic Protestants”) were able to form a capitalist economic culture. Weber did not consider Lutheranism, which predominated in Estonia and most of Latvia, to be a form of ascetic Protestantism. The author of this article argues that M. Weber’s thesis of ‘Protestant work ethic’ may nonetheless be applicable, although with appropriate refinements and some supplementation, to explain Estonia’s economic leadership vis-à-vis the other two Baltic countries. He does this by giving some background about the activities in 18–19th century Estonia and northern Latvia of the Moravian Brothers (the Herrnhut Movement), which M. Weber classifies as an ascetic Protestant group. The article describes the influence the Moravian Brothers had on the folk culture and mentality of the Estonians and the Latvians of Vidzeme.

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology