ADHD sindromas – iššūkis ugdymo mokslui ir praktikai?
LTStraipsnyje nagrinėjamas vaikų dėmesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHD) sindromas tarpdisciplininiu aspektu. Konstatuojama atitinkamų tyrimų akivaizdi stoka šalyje ir būtinybė remtis tarptautinio mokslo įdirbiu. Pabrėžiama, kad iki šiol išsamiau išnagrinėtos biomedicininės šio sindromo priežastys, identifikuota klinikinė eiga ir kriterijai, pagal kuriuos nustatomas ADHD sindromas, nemažai padaryta kuriant terapines priemones. Siekiama parodyti, jog menkiau šis fenomenas ištyrinėtas socialinių ir elgsenos mokslų požiūriu. Sąlyginai šiek tiek pirmauja psichologija, o edukologija (korekcinė ir reabilitacinė pedagogika) nušviečiant minėtą fenomeną atsilieka. Galimybės būtent edukacinėmis priemonėmis švelninti arba įveikti sindromą iki šiol lieka detaliau neatskleistos. Akcentuojama, kad su ugdytiniais, kenčiančiais nuo sindromo, pedagogai ir tėvai bendrauja nuolat, o medikų dalyvavimas yra epizodinis. Todėl ugdytojų pasirengimas tinkamai suvokti sindromo iššūkius traktuojamas kaip nevisiškai panaudota terapinė, edukacinė ir korekcinė priemonė. Straipsnyje pagrindžiama būtinybė adaptuoti Lietuvos kultūros sąlygomis psichologinės ir edukacinės diagnostikos instrumentus, leidžiančius patikimai diagnozuoti sindromą ir fiksuoti terapinio poveikio ir edukacinės korekcijos proceso pokyčius. Apibrėžiami ir kiti dėl ADHD ugdymo mokslui kylantys uždaviniai. Iškeliama idėja, jog ADHD įveikimą tikslinga sieti su sociokultūrine Vygtoskij psichopedagogine teorija ir metodologija, kompiuterinių technologijų diegimu į edukacinės intervencijos procesą.
ENThe article analyses interdisciplinary aspect of children’s syndrome of Attention Deficit and Hyperactivity Disorder (ADHD). There is an obvious lack of appropriate research in our country and necessity to refer to international science experience. It is emphasized that only biomedicine reasons of this syndrome had been analyzed deeper, also clinical processes and criteria were identified according to which ADHD syndrome was determined and therapeutic means were analyzed. The purpose is to show that this phenomenon is poorly analyzed considering social and behavior approaches. Psychology has the leading position while pedagogy (corrective) is left behind. It is emphasized that ADHD syndrome is behavior syndrome. It is indicated that possibilities to temper and overcome the syndrome with educational means has not been revealed enough. It is emphasized that teachers and parents communicate with children all the time, while medical workers only episodically. The article shows an opportunity to adapt psychological and educational diagnostic instruments to Lithuanian conditions, that allow to diagnose syndrome and record changes in the process of therapeutic effect and educational correction. Other questions which arise in ADHD education are discussed too. The article tries to motivate that the best way to find means to overcome ADHD syndrome with educational intervention is to consider Vygotskis’ scientific results. It is emphasized that today new computer technologies open vast opportunities that were not possible during the time of research experiments of Vygotskis and his followers.
