Šalutiniai pažyminio sakiniai: kodėl vaikams sunku juos suprasti?

LTStraipsnyje aprašomu tyrimu mėginama atsakyti į klausimą, ar specifinės fleksinės lietuvių kalbos ypatybės padeda vaikams lengviau suvokti sudėtingas šalutinių pažyminio sakinių konstrukcijas, išreikštas subjekto-objekto santykiais. Tyrimo metu taikant kalbos supratimo užduotį buvo testuojami 96 vaikai nuo 3 iki 12 metų. Gauti rezultatai atskleidžia, kad 3–4,5 m. amžiaus vaikams sunku suvokti skirtumą tarp šalutinių subjekto ir objekto sakinių, ypač, kai vartojamas vaikui nežinomos ar sudėtingesnės reikšmės veiksmažodis. Vėlesniame amžiuje vaikai jau suvokia skirtumą tarp subjekto ir objekto santykiais reiškiamų sakinių, tačiau priešmokykliniame amžiuje dar pasitaiko nemažai objekto sakinio interpretavimo klaidų. Tyrimas atskleidė, kad mokyklinio amžiaus vaikai jau teisingai suvokia šalutinius pažyminio sakinius ir nepainioja subjekto bei objekto reikšmės. Taigi galima teigti, kad vaikai šalutinius sakinius pradeda suprasti ir vartoti tik tada, kai jų kalbos apdorojimo geba yra pakankamai patobulėjusi. Be apdorojimo procesų šalutinių sakinių įsisavinimui reikšmę turi ir vartojimu grindžiamas modelis bei dažnumo principas, semantikos ir pragmatikos veiksniai. Apibendrinant galima teigti, kad prielaida, jog turtinga fleksinė sistema palengvina sudėtingų sintaksinių santykių suvokimą, pasitvirtina tik iš dalies, nes lietuviai vaikai užtrunka įsisavinti sudėtinius pažyminio sakinius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eksperimentinis tyrimas; Fleksinė sistema; Kalbos įsisavinimas; Objektas; Subjektas; Vartojimu grįstas modelis; Šalutiniai pažyminio sakiniai; Acquisition of language; Experimental research; Flexible system; Inflectional system; Language aquisition; Object; Relative clauses; Subject; Usage-based model.

ENUsing the research described in the article, it is attempted to answer the question, whether the specific inflected features in the Lithuanian language help children to comprehend the complex constructions of the attributive subordinate clauses, expressed in the relations between the subject and the object. During the investigation, through the language understanding task, 96 children, and aged 3-12 years were tested. The obtained results reveal that for the 3-4.5-year-old children it is difficult to comprehend the difference between subordinate subject and object clauses, especially when using the verb with the unknown or more complex meanings for a child. In the later age, children are already aware of the difference between sentences expressed in the relationship between subject and object, but in the pre-school age, there are many mistakes in interpretation of the sentence of the object. The study revealed that school-age children are already correctly aware of the attributive subordinate clauses and do not confuse the meaning of the subject and the object. Thus, it can be argued that children begin to understand and use the side sentences only when their language processing ability is sufficiently improved. In addition to the processing processes, for the assimilation of subordinate clauses, model, based on the frequency principle and semantics as well as pragmatics are the important factors, In summary, it can be said, that the assumption, that a rich inflection system facilitates the perception of complex syntactic relations is only partially true since for the Lithuanian children it takes time to assimilate attributive subordinate clauses.

• Apie pažymimuosius pasakymus sakytinėje lietuvių kalboje / Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ingrida Balčiūnienė. Taikomoji kalbotyra. 2016, 8 p. 55-71.
• Comprehension of complex Lithuanian syntactic constructions: a study of typically developing children and children with developmental language disorder / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat 2022, t. 18, p. 131-148.
• Neišplėtotoji lietuvių vaikų kalba ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje: būdvardžio laipsnio kategorijos įsisavinimas / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Taikomoji kalbotyra. 2021, 16, p. 76-85.
• Nurodymų raiška ir kaita priešmokyklinio amžiaus vaikų kalboje / Jolita Ančlauskaitė. Lietuvių kalba. 2020, 14, 1 pdf (23 p.).
• Tėvų-vaikų kalbinis ryšys: dažnumo veiksnys kalbos raidoje / Ineta Dabašinskienė. Baltìstikos platýbėse: baltų kalbotyros straipsnių rinkinys, skirtas prof. Bonifaco Stundžios 70 metų jubiliejui / sudarė: Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Daiva Sinkevičiūtė, Miguel Villanueva Svensson. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 93-115.
• Žodžių suvokimo ir ekspresyviosios kalbos ypatumai neišplėtotos kalbos atveju / Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Vilma Makauskienė. Specialusis ugdymas 2021, Nr. 2 (43), p. 147-171, 173-199.