Ar įmanoma suprasti deivės kalbą? Įvertinant mokslinį Marijos Gimbutienės palikimą

LTMokslinį Marijos Gimbutienės palikimą straipsnyje bandoma analizuoti išskiriant tris vertinimo lygmenis: 1) pasiekimų praktinės (lauko) archeologijos srityje lygmenį: 2) pasiekimų interpretuojant konkrečius archeologinius kontekstus ir paskirus priešistorinius simbolius lygmenį: 3) pasiekimų kuriant spekuliatyvias mokslines teorijas ir keliant fundamentinės reikšmės hipotezes, svarbias visiems žmonijos priešistorę ir seniausią istoriją tiriantiems mokslams, lygmenį. Argumentuojama, kad svariausių mokslinių rezultatų Marija Gimbutienė yra pasiekusi vykdydama archeologinius kasinėjimus ir interpretuodama konkrečius archeologinius kontekstus bei paskirus priešistorinius simbolius. Teigiama, kad mokslininkės pasiekimai keliant plataus teorinio užmojo hipotezes vertintini kaip kontroversiški, ypač atsižvelgiant į dabartinį jos akademinio palikimo ištirtumo lygį, kartu pripažįstant, kad Marijos Gimbutienės iškeltos fundamentinio užmojo hipotezės turėtų būti vertinamos kreipiant dėmesį ne tik į grynuosius empirinius faktus, bet ir į platesnį filosofinį kontekstą, etinę minėtų teorijų vertę ir politinės vizijos matmenį. Daroma išvada, kad ateityje mokslininkės palikimas turėtų būti tyrinėjamas ir vertinamas ne tik siaurai suprantamos archeologijos, bet ir filosofijos bei kitų platesnio humanitarinio akiračio disciplinų kontekste.

ENThe author of the article presents an analysis, the aim of which is to formulate some methodological guidelines helping evaluate the scholarly legacy of Marija Gimbutas, the eminent American archaeologist of Lithuanian origin. Three levels of evaluation are posited: 1) the level of achievements in the sphere of practical archaeology (field archaeology): 2) the level of achievements in the sphere of interpretation of particular archaeological contexts as well as of individual prehistoric symbols, and 3) the level of achievements in the sphere of speculative thinking related to the problems of prehistory research, cultural history, and archaeological theory as such, especially the two grand theories (or, rather, grand scholarly hypotheses) associated with the name of Marija Gimbutas, that is, a hypothesis related to the question of localization of Indo-European homeland (the so-called Kurgan theory), and a hypothesis positing the existence of the so-called Goddess civilization in prehistoric Europe.It is argued that, evaluating the scholarly legacy of Marija Gimbutas at all three levels, it is important to differentiate, firstly, between archaeological practice and pure archaeological theory, and, secondly, between pure scholarly research (pure „soft science“ in the field of humanities) and speculative thinking informed by philosophical world-outlook, ideological and political agenda and all sorts of cultural predispositions of the scholar. The conclusion is made that Marija Gimbutas achieved the most solid scholarly results at the first and second aforementioned levels, that is, as a field archaeologist and interpreter of particular archaeological contexts as well as of individual prehistoric symbols. Her achievements at the third level are much more controversial and ought to be evaluated, not (or not exclusively) from the position of pure facts and pure academic research, but, rather, from the viewpoint of ethical value and political vision. The legacy of Marija Gimbutas, not as an archaeologist, but as a philosopher, is yet to be investigated in the future.