Marija Gimbutas, Algirdas Greimas, and Antanas Mončys: traces, myths, and sculptures

LTStraipsnyje svarstoma priešistorinių simbolių interpretuojamumo - galimybės ir jmanomumo juos interpretuoti - problema, kaip ją suvokė Marija Gimbutienė ir kaip ji suprantama šiuolaikinėje interpretacinėje archeologijoje, analizuojami tyrėjos naudoto interpretacijos metodo pranašumai ir trūkumai, nurodomos pamatinės metodologinės Gimbutienės prielaidos, funkcionavusios kaip bendriausio pobūdžio gairės, kurių mokslininkė laikėsi bandydama rekonstruoti Senosios Europos simbolius. Priešistorinės simbolikos interpretuojamumo problema straipsnyje susiejama su savitos protofilosofijos, atskleidžiančios esminius Senosios Europos gyventojų pasaulėvaizdžio bruožus, egzistavimo Senojoje Europoje klausimu. Argumentuojama, kad galimybė daugiau ar mažiau patikimai rekonstruoti Senosios Europos simbolių, ypač sudėtingesnių, reikšmes, jei iš pradžių - pirminiame interpretavimo etape - yra palyginti patikimai žinomos tik pačių paprasčiausių bazinių simbolių reikšmės, tiesiogiai priklauso nuo šių simbolių tarpusavio susietumo (kitaip tariant, nuo priešistorinės simbolikos sistemiškumo) laipsnio, tad pats sėkmingos simbolių reikšmių rekonstrukcijos, remiantis kontekstinėmis jau numanomai žinomų ir dar tik mėginamų iššifruoti simbolių reikšmių asociacijomis, faktas - be abejo, darant prielaidą, kad ši rekonstrukcija iš tiesų sėkminga - bent netiesiogiai įrodytų, jog Senosios Europos gyventojai jau turėjo pakankamai išplėtotą pasaulėvaizdį, grįstą darnia bei vieninga simbolinių reikšmių sistema, ir tam tikrą protofilosofiją, atskleidžiančią esminius šio pasaulėvaizdžio bruožus. Pagrindiniai žodžiai: Marija Gimbutienė, Senoji Europa, priešistoriniai simboliai, interpretacinė archeologija, priešistorinis pasaulėvaizdis.

ENResearch done in France on the body of sculpture created by Antanas Moneys (1921-1993) has shown that the full understanding of his work requires an engagement with its sacred dimension. The 2005 publication in French of Marija Gimbutas’ The Language of the Goddess' sheds important light on Moneys’ work. As far as is known, there is nothing to suggest that the sculptor and the archeologist knew each other personally. However, it is known that they were both friends of Algirdas Greimas. The semiotician functioned as a kind of hinge between the two people, linking their common aspirations, particularly in relation to Lithuanian mythology as it relates to their three respective domains: art, semiotics, and prehistoric archeology. I discovered Marija Gimbutas’ work through a conversation in 2009 with the artist Petras Repšys in the crypt of Vilnius University. We were surrounded by decorative works that he had been commissioned in 1979 for the celebration of the 400th anniversary of the founding of the University. The decor consisted of a bronze altar to the goddess Aušrinė and frescoes of The Seasons, presenting an entire iconography based on Lithuanian mythology. Between 1976 and 1984, and in defiance of the authorities in power, Repšys created a body of work based on the calendar of Lithuanian ancestral rites and festivals. The works evoke a period before the Jesuits founded the university, definitively establishing Christianity in Lithuania and relegating paganism and pagan cults to occult practices. In creating the frescoes, Repšys clearly referenced Algirdas Greimas’ writings and Marija Gimbutas’ work.

• Filosofija / Philosophy
• Menotyra / Arts