Nusikalstamos veikos mįslinga sudėtis

LTStraipsnyje plėtojama mintis, kad yra sunkiai įveikiamų abejonių dėl nusikalstamos veikos sąvokos raiškos lietuviškoje Baudžiamojo kodekso redakcijoje. Tai nedera su konstitucine nuostata, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Paskutiniai trys BK 33 straipsnio 3 dalies žodžiai nebūtinai sudaro vientisą lingvistinę konstrukciją, kuri tarsi įtvirtina nusikalstamos veikos sudėties sąvoką. Tokį vertinimą pagrindžia dauguma istoriniu, lingvistiniu ir sisteminiu aspektais išdėstytų argumentų. Net įstatyme ir įžvelgiant šios mįslingos sudėties buvimą, dėl savo norminio turinio ir taikymo potencialo ji traktuotina kaip specifinė, neprilygstanti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų sudėtims, taigi kvalifikavimui tiesiogiai netinka. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, nusikalstamos veikos sudėtis iš esmės lieka sąvoka, aprėpianti tik bendrybes, siejančias nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų sudėtis. Teorijoje ir profesinėje teisinėje sąmonėje ši sąvoka įsišaknijusi, tačiau ne visuomet tiksliai suprantama ir vartojama. Tai sietina su nekritiškai perimta istorine patirtimi ir nepakankamu dėmesiu galiojančiam BK. Neaiškumai šalintini nusikalstamos veikos sudėtį kaip sąvoką įtvirtinant expressis verbis BK tekste arba, priešingai, ją panaikinant – pasakymą „kitos nusikalstamos veikos sudėtis“ BK 33 straipsnio 3 dalyje pakeičiant į tikslesnį pasakymą „kita nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis“. Raktiniai žodžiai: nusikalstamos veikos sudėtis, nusikaltimo sudėtis, baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

ENThe article develops the idea that there are insurmountable doubts about the expression of the concept of criminal offence in the Lithuanian version of the Criminal Code. This is inconsistent with the constitutional provision that legal regulation must be clear and unambiguous. The last three words of Article 33(3) of the CC do not necessarily form a coherent linguistic construction which, as it were, establishes the concept of the body of a criminal offence. This assessment is supported by a number of historical, linguistic and systemic arguments. Even if the law were to recognise the existence of this enigmatic composition, its normative content and its potential for application mean that it must be treated as specific, not equivalent to the constituent elements of crimes and misdemeanours, and therefore not directly suitable for qualification. Under the current legal framework, the body of a criminal offence remain essentially a concept that covers only the commonalities between the constituent elements of crimes and misdemeanours. The concept is rooted in theory and in professional legal consciousness, but it is not always understood and used accurately. This is due to the uncritical adoption of historical experience and insufficient attention to the current CC. The ambiguity should be removed by expressing the body of criminal act as a concept in the text of the CC or, on the contrary, by deleting it, by replacing the expression ‚the body of another criminal act‘ in Article 33(3) of the CC with the more precise expression ‚the body of another crime or criminal offence‘. Keywords: body of criminal act, body of a crime, body of a criminal offence.