Teisėjų etikos ir drausmės bylos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vaidmuo jose

LTŠio straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vaidmenį teisėjų drausmės bylose, formuojant ir aiškinant teisėjų etikos standartus. Jam pasiekti atliekami trys uždaviniai: 1) trumpai aptariamos teisėjų etikos ir drausmės klausimus nagrinėjančios ir sprendimus priimančios teismų savivaldos institucijos; 2) pateikiami duomenys apie 2020–2025 m. laikotarpiu nagrinėtas teisėjų drausmės bylas; 3) analizuojami 2020–2025 m. laikotarpiu priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse teisėjų drausmės bylose pateikti išaiškinimai teisėjų etikos klausimais. Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2020–2025 m. (iki birželio 18 d.) iškėlė šešiolika drausmės bylų. Teisėjų garbės teismas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2025 m. birželio 18 d. paskyrė devynias nuobaudas: keturis kartus pareiškė pastabą, du kartus – papeikimą, tris kartus – griežtą papeikimą, taip pat vieną kartą pasiūlyta Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas per tą patį laikotarpį išnagrinėjo tik tris bylas, t. y. patikrino mažiau nei trečdalį Teisėjų garbės teismo priimtų sprendimų drausmės bylose. Manytina, kad tai lemia tiek Teisėjų garbės teismo priimamų sprendimų pobūdis, tiek teisėjų ir kitų subjektų, turinčių teisę skųsti Teisėjų garbės teismo sprendimą, pasitikėjimas drausmės bylas nagrinėjančiomis teismų savivaldos institucijomis.Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2025 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo apskųsti trys Teisėjų garbės teismo sprendimai: du sprendimai, kuriuose teisėjams skirtos pastabos, ir vienas sprendimas dėl siūlymo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskirtas drausmines nuobaudas paliko galioti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tiesiogiai aiškinamas Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse įtvirtintų etikos principų turinys ir pateikiamas konkrečių teisėjų veiksmų atitikties jiems vertinimas. Šis teismas neabejotinai prisidėjo prie teisėjo vardą žeminančio poelgio sąvokos turinio aiškinimo, nubrėžė ribas teisėjo saviraiškos laisvei socialiniuose tinkluose, atskleidė labai svarbaus teisėjų etikos principo – pagarbos žmogui turinio aiškinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse teisėjų drausmės bylose analizuoti Teisėjų etikos kodekso taikymo tikslai, apibrėžiamos jo taikymo ribos, nurodoma drausmės bylų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjimo tvarka. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys – tai šaltiniai, kuriuose aiškinamos Teisėjų etikos kodekso normos, formuojama praktika teisėjų drausmės bylose. Raktiniai žodžiai: Teisėjų etikos kodeksas, teisėjų drausmės bylos, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Teisėjų garbės teismas.

ENThis article aims to highlight the role of the Supreme Court of Lithuania in judicial disciplinary cases, shaping and interpreting the standards of judicial ethics. Therefore the article covers three main areas: 1) presentation of competent institution dealing with these issues, 2) data on judicial discipline cases heard in the period from 2020 to 2025, and 3) the analyse of interpretations on judicial ethics provided in the rulings of the Supreme Court of Lithuania in judicial disciplinary cases in the period 2020-2025. The Judicial Ethics and Disciplinary Commission has opened 16 disciplinary cases for the period 2020-2025 (until 18 June). The Court of Judicial Honour imposed nine sanctions in the period from 19 February 2020 to 18 June 2025: four notices, two reprimands, three severe reprimands, and one proposal to the President of the Republic of Lithuania to dismiss a judge from office. During the same period, the Supreme Court of Lithuania examined only three cases, i.e. it reviewed less than one third of the decisions taken by the Court of Honour of Judges in disciplinary cases. This low percentage of appeals is due to both the nature of the decisions taken by the Court of Honour and the trust placed in the judicial self-governing bodies dealing with disciplinary cases by judges and other subjects entitled to appeal against decisions of the Court of Honour.Those decisions appealed to the Supreme Court of Lithuania imposed the notice (two decisions) and one decision issued a proposal to the President of the Republic of Lithuania to dismiss a judge from office. The Supreme Court upheld the disciplinary penalties imposed. The practice of the Supreme Court of Lithuania directly explains the content of the ethical principles defined in the Code of Ethics for Judges of the Republic of Lithuania and provides an assessment of the compliance of specific actions of judges with those principles. This court has undoubtedly contributed to the interpretation of the concept of conduct that discredits the name of a judge, outlined the limits of a judge‘s freedom of expression on social networks, and revealed the interpretation of a very important principle of judicial ethics – respect for human dignity. The rulings of the Supreme Court of Lithuania in disciplinary cases against judges analyse the objectives of the application of the Code of Judicial Ethics, define the limits of its application and specify the procedure for the examination of disciplinary cases in the Supreme Court of Lithuania. Thus, the rulings of the Supreme Court of Lithuania are sources that interpret the provisions of the Code of Judicial Ethics and shape the practice in disciplinary cases against judges. Keywords: Code of Judicial Ethics, judicial disciplinary proceedings, judicial ethics and disciplinary commission, Court of Honour of Judges.

• En svensk röst från Kaunas och Vilnius 1939-1940: Lennart Kjellbergs brev.. Scandinavistica Vilnensis 2023, 17 (3), 539-559.
• Teisininko profesija ir etika: riba tarp teisės ir moralės. Parlamento studijos 2017, 23, 122-153.
• Teismai ir teisėjai Lietuvoje (1918-2018). Kaunas : Eurispauda, 2018. 770 p.