Two myths about "The Voices": experiences of radio Free Europe

LTAutorius nagrinėja tarptautinio radijo vaidmenį, ypatingo dėmesio skirdamas transliavusiam per visą Šaltojo karo laikotarpį „Laisvosios Europos“ radijui/„Laisvės“ radijui (RFE/RL), reikšmingam ypač Lietuvoje ir Rytų bloko šalyse. Jame analizuojama stočių, vadintų „balsais“, įtaka kovojant su sovietų propaganda ir platinant alternatyvias naujienas už geležinės uždangos gyvenusiems klausytojams. Tyrime išryškinami du esminiai veiksniai, autoriaus teigimu, įgiję beveik istorinio mito reikšmės: pranešėjai (t. y. transliuotojai) ir jų pranešimų turinys. Nepaisant sovietinės propagandos kaltinimų, kuriuose RFE/RL darbuotojai vaizduojami kaip atskirti emigrantai, kaip Vakarų žvalgybos agentūrų agentai arba buvę nacių bendradarbiai, tekste teigiama, kad RFE/RL išlaikė žurnalistinę autonomiją. Sovietinę tarptautinių transliacijų trukdymo strategiją papildė mitas, kuriuo suponuota, jog, prasidėjus sovietinei okupacijai partizaninėje kovoje už Lietuvos nepriklausomybę, tarptautinės radijo stotys esą tikslingai didino įtampą ir skleidė nepagrįstus ar net melagingus Vakarų pagalbos pažadus. Straipsnyje šie teiginiai paneigiami, pažymint, jog tuo laikotarpiu nebuvo tarptautinių transliacijų lietuvių kalba. Remiantis neseniai paviešintais KGB archyvų dokumentais, straipsnis parodo, kad, nepaisant cenzūros ir pastangų manipuliuoti informacija, Vakarų laidos ir toliau formavo viešąją nuomonę bei stiprino Nepriklausomybės ir demokratijos siekius sovietų kontroliuojamuose regionuose. Pagrindiniai žodžiai: Tarptautinė transliacija, Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas (RFE/RL), Šaltasis karas, propaganda, žurnalistų autonomija.

ENThe article explores the role of international radio broadcasting, with a specific focus on Radio Free Europe/Radio Liberty (RFE/RL), throughout the Cold War era, particularly in Lithuania and the broader Eastern Bloc context. It analyses the influence of these broadcasts, known as “the Voices,” in countering Soviet propaganda and disseminating alternative news to populations living behind the Iron Curtain. The study highlights two crucial aspects, which the author argues attained near-mythical significance: the messengers (i.e., broadcasters) and the content of their messages. Despite Soviet propaganda’s allegations depicting RFE/RL personnel as detached émigrés, as agents of Western intelligence agencies or as former collaborators with Nazis, the text asserts that RFE/RL maintained journalistic autonomy. The Soviet strategy of jamming international broadcasts was complemented by a myth alleging that during the guerrilla struggle for Lithuanian independence at the onset of Soviet occupation, international broadcasters purposefully exacerbated tensions and disseminated unfounded or even false promises of Western assistance. The article rebuts these claims, noting the absence of international broadcasting in Lithuanian during that period. Drawing from recently disclosed documents from the KGB archives, the article demonstrates that despite censorship and efforts to manipulate information, Western broadcasts continued to shape public opinion and reinforce aspirations for independence and democracy in regions under Soviet control. Keywords: International broadcasting, Radio Free Europe/Radio Liberty (RFE/RL), Cold War, propaganda, journalistic autonomy.

• "Kad nenustotumėte vilties": užsienio radijo stočių transliacijos į Lietuvą pokariu.. Kultūros barai 2019, 3, 68-75.
• Karo laukimo tendencijos Lietuvoje 1945-1953 m.. Istorija 2021, 121, 143-191.
• KGB slaptieji archyvai 1954-1991 m.. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011. 563 p.
• Pasipriešinimo istorija, 1944-1953 metai.. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2016. 342 p.
• Slaptojo klausytojo beieškant: Sovietų Lietuvos užsienio radijo auditorijos tyrimai Vakaruose.. Lietuvos istorijos studijos 2019, 43, 91-110.
• Užsienio radijo laidos tautos kovoje dėl laisvės sovietinio režimo metais. Genocidas ir rezistencija 2001, 2 (10), 62-91.
• Vilties desantas: JAV radijo transliacijos į Sovietų Lietuvą.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 245 p.