…dem velde breit zû Dorben - eiliuotosios Livonijos kronikos 5650, 5707, 5740 ir 5741 eilučių vertimo klausimu

LTXIII a. pabaigoje parašytoje Eiliuotojoje Livonijos kronikoje pateikiamas gana išsamus Durbės mūšio aprašymas (eil. 5583–5678). Jame Viduramžių aukštaičių vokiečių kalbos tarme pasakojama apie lietuvių įsiveržimą į Kuršą, pasinaudojus Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro Burchardo Hornhauzeno nebuvimu. Magistras su kariuomene buvo išžygiavęs iš Klaipėdos Žemaitijos Karšuvos žemėje pastatytos Šv. Jurgio pilies link. Lietuvių įsiveržimas privertė magistrą, o ypač naujakrikštus kuršius, skubiai grįžti į Kuršą. Ten, 1260 m. liepos 13 d., Šv. Margaritos dieną, prie Durbės įvyko lemtingas susidūrimas tarp kryžininkų, jų talkininkų ir lietuvių kariuomenių. Anot kronikos, naujakrikštų kuršių (ir estų) bėgimas iš mūšio lauko lėmė kryžininkų pralaimėjimą, o Petro Dusburgiečio, XIV a. pirmojoje pusėje rašiusio Prūsijos žemės kroniką, nuomone, pralaimėjimą lėmė kuršių atsigręžimas prieš vokiečius, t. y. perėjimas į lietuvių pusę.

ENThe research note examines the description of the siting of the Battle of Durbe in the late 13th-century Livonian Rhymed Chronicle, and compares it with Peter of Dusburg’s description, which shaped the Prussian tradition in the first half of the 14th century. The starting point of the note lies in nuances of translation, as these allow for a more precise understanding of how the chronicler perceived the site of the battle. By clarifying the translation of the phrases zû Dorben in dem strîte (line 5707) and wären aus dem Streit / gewichen dâ zû Dorben (lines 5740–5741), it becomes evident that the author of the chronicle referred to a specific place of combat near Durbe, rather than an abstract battlefield, or the entire land of Durbe. The grammatical construction with the preposition in and the dative dem / deme indicates a locative meaning (‘in that place of combat’), rather than an action (‘while fighting’), which requires a correction of the traditional Lithuanian rendering of this expression. These translation refinements form the basis for further analysis. The author shows that two terms are consistently used in the Livonian Rhymed Chronicle, Wahlstatt / walstat and feld / felde / velde. The first is employed for an abstract, epic description of the battlefield when the location is not specified, while the second is used when the battle is associated with an actual locality. Mixed cases (for example, the battles of Skuodas and Koknese) demonstrate that both terms could be applied to the same battle, but for different purposes: velde for localisation, and Wahlstatt / walstat for poetic style. In the case of the Battle of Durbe, the chronicler chose velde, thereby clearly indicating the battle site at Durbe itself, rather than abstractly within the land of Durbe or by the river.

• Durbės mūšio geografijos problemos.. Lituanistica 2025, 3, 201-217.
• Durbės mūšio interpretavimo tradicija Livonijos ir Prūsijos istoriniuose šaltiniuose (XIII a. - XVI a. pr.). Acta historica universitatis Klaipedensis 2011, 22, 1260 metų Durbės mūšis: šaltiniai ir istoriniai tyrimai, 85-101.
• Durbės mūšio strategijos ir taktikos kontekstai. 1260-ieji: Durbės mūšio kontekstai Telšiai: Druka, 2016 P. 25-36.
• Durbės mūšis ir jo atgarsiai Šventojo karo Baltijos regiono retorikoje: christianizacijos aspektas. Acta historica universitatis Klaipedensis 2011, 22, 1260 metų Durbės mūšis: šaltiniai ir istoriniai tyrimai, 70-84.
• Durbės mūšis militariniu požiūriu. 1260-ieji: Durbės mūšio kontekstai Telšiai: Druka, 2016 P. 7-24.