Schmalleningken: life on the Northeast Prussian border in the first half of the 19th century

LTSmalininkai (vok. Schmalleningken) iki 1795 m. buvo kaimas iš trijų dalių Prūsijos pasienyje su Lietuva, kuriame XVIII a. jau veikė Prūsijos karališkoji muitinė ir kuris buvo svarbus susisiekimui per sieną tiek vandens, tiek sausumos keliais. Per Abiejų Tautų Respublikos trečiąjį padalijimą žemes į rytus nuo jų dešiniajame Nemuno krante perėmė Rusija, o kairiajame – Prūsija, įkūrusi ten Naująją Rytų Prūsijos provinciją. Vienos kongresas sienos kontūrą grąžino į senąją padėtį: skirtumas tik tas, kad Lietuvos vietą Prūsijos kaimynystėje per visą ruožą užėmė Rusijos imperija, kurios dalis kairiajame krante buvo Lenkijos karalystė. Straipsnyje nagrinėjamos įvairios institucijos ir aktoriai, kurie šiuo pereinamuoju etapu ir vėlesniu laikotarpiu iki Krymo karo veikė šiame pasienio taške trijų politinių darinių sankirtoje. Siekiama parodyti, kokie kontaktai jame vyko, kokiais pavidalais jie reiškėsi ir kokius pokyčius XIX a. pirmojoje pusėje patyrė Smalininkų mikrokosmas. Aiškinamasi, kas prie to prisidėjo ir kokią reikšmę šioje kontaktų zonoje turėjo kitoje sienos pusėje buvęs Jurbarko miestelis. Parodomas krikščionių ir žydų gyventojų, kurie turėjo iš dalies skirtingus tikslus, vaidmuo. Nors jų kultūrinės praktikos skyrėsi, jų sąveika rėmėsi bendru supratimu apie pasienio mazgo vaidmenį. Šis vaidmuo pirmiausia buvo teikti paslaugas judėjimui per sieną sausumos keliu bei Nemuno upe ir skatinti pasienio prekybą. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Prūsija, Rusija, siena, pasienis, judėjimas per sieną, kontaktų zona, kultūrinės praktikos, krikščionys, žydai.

ENSchmalleningken (in Lithuanian Smalininkai) was a village consisting of three parts on the Prussian-Lithuanian border until 1795. It served as a customs office for the Kingdom of Prussia in the 18th century, and was an important cross-border transit point for both water and land traffic. At the Third Partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth, the lands to the east of the village on the right bank of the River Nemunas were taken over by Russia, while those on the left bank became part of Prussia, which established the province of New East Prussia there. The Congress of Vienna restored the previous configuration of the border, with the only difference being that Lithuania’s place as Prussia’s neighbour was taken over by the Russian Empire, part of which on the left bank was the Kingdom of Poland. This article examines the various institutions and actors that operated in this border area, located at the intersection of three political entities, during both this transitional period and the subsequent years leading up to the Crimean War. The aim is to show what kind of contacts took place there, what forms they took, and what changes the microcosm of Schmalleningken underwent in the early 19th century. The article explores who contributed to this, and what significance the town of Jurbarkas, located on the other side of the border, had in this contact zone. It shows the role of the Christian and Jewish populations, with their somewhat different goals. Although their cultural practices differed, their interaction was based on a common understanding of the role of a nexus on the border. This role was primarily to provide services for cross-border traffic by land and on the River Nemunas, and to promote cross-border trade. KEY WORDS: Prussia, Russia, border, borderland, cross-border traffic, contact zone, cultural practices, Christians, Jews.

• Methodological perspectives on smuggling: the GDL-Prussia borderlands in the late eighteenth century.. Journal of Borderlands Studies 2025, 40, 3, 713-740.
• Sabbatleuchter und Kriegerverein: Juden in der ostpreußisch - litauischen Grenzregion 1812-1942.. Osnabrück : Fibre, 2010. 459 p.
• Smalininkų urbanistinės raidos bruožai. Kultūros paminklai 2003, 10, 154-167.
• The Structure of postal routes of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th-18th centuries. Lietuvos istorijos studijos 2022, 50, 51-73.
• XVI-XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos užsienio prekybos struktūra bei mastas: Lenkijos atvejis.. Lituanistica 2011, 1, 1-25; 4, 365-385.