LTNors Jonušas Radvila (1612–1655), Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas, XVII a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje dar spėjo įsigyti Tauragės valdą Lietuvos pasienyje su Prūsija, tai įvyko prieš pat jo mirtį. Jo anūkė Liudvika Karolina (1667–1695), anksti mirusios dukters Onos Marijos paveldėtoja, buvo išauklėta Berlyne ir ten 1681 m. ištekėjo už kurfiursto Friedricho Wilhelmo (1620–1688) sūnaus. Šį giminystės ryšį Brandenburgo kurfiurstas nutarė išnaudoti pretenzijoms į Tauragės valdą atnaujinti (jo tėvas Georgas Wilhelmas 1639 m. šią valdą pardavė). 1688 m. Liudvika Karolina Potsdame surašytu įsipareigojimu atsisakė Tauragės valdos paveldėjimo kurfiursto naudai, o 1691 m. tai buvo patvirtinta teisminiu būdu Lietuvoje. Jau Manfredas Hellmannas, 1940 m. paskelbęs studiją apie Prūsijos valdymą Tauragėje, atskleidė dėl to susidariusią dviprasmybę – Tauragė, nors toliau priklausė Abiejų Tautų Respublikai, faktiškai buvo valdoma Prūsijos, kurios monarchas tapo privačios žemės Respublikoje valdytoju ir turėjo mokėti ten įprastus mokesčius bei rinkliavas. Šiame straipsnyje aiškinamasi, kaip ši politinė dviprasmybė atsiskleidė (arba ne) Tauragės valdą vaizduojant XVIII a. žemėlapiuose. Tyrimas rodo, kad šis vaizdavimas taip pat buvo nevienareikšmis: nors dalis žemėlapių rodė Tauragę, kaip Prūsijos dalį, kiti šio ryšio visiškai neakcentavo, toliau vaizduodami, kad valda priklauso Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Prūsija, Lietuva, privačios valdos Lietuvoje, pasienis, senieji žemėlapiai, kartografinis vaizdavimas.
ENAlthough Janusz Radziwiłł (1612–1655), the Voivode of Vilnius and Grand Hetman of Lithuania, managed to acquire the Tauragė estate on the Lithuanian border with Prussia in the early 1650s, it was just before his death. His granddaughter Ludwika Karolina (1667–1695), who inherited the titles from his daughter Anna Maria (she passed away at an early age), was raised in Berlin and married the son of the Elector Friedrich Wilhelm (1620–1688) there in 1681. The Elector of Brandenburg decided to use this connection to renew his claim to the Tauragė estate (his father Georg Wilhelm had sold it in 1639). In 1688, Ludwika Karolina signed a document in Potsdam renouncing her inheritance rights to the Tauragė estate in favour of the Elector, and this was confirmed in 1691 by a court in Lithuania. Manfred Hellmann, who published a study on Prussian control of Tauragė in 1940, revealed the ambiguity that arose as a result: although Tauragė continued to belong to the Polish-Lithuanian Commonwealth, it was in fact controlled by Prussia, whose monarch became the owner of private land in the Commonwealth and had to pay the usual taxes and duties there. The article examines whether or not this political ambiguity was reflected in the depiction of the Tauragė estate on 18th-century maps. The research shows that this depiction was equally ambiguous: while some maps showed Tauragė as a part of Prussia, others did not emphasise the connection at all, continuing to show that the estate belonged to the Grand Duchy of Lithuania. KEY WORDS: Prussia, Lithuania, private estates in Lithuania, borderland, old maps, cartographic representation.