LTDarbo ginčų institutas, kaip ir visa darbo teisės savarankiška šaka, nuėjo ne tokį ilgą evoliucijos kelią, palyginti su kitų teisės šakų istorija, tačiau jam buvo lemta patirti pačių įvairiausių reformų, pokyčių etapų, todėl labai panašu, kad šis institutas bus tobulinamas, reformuojamas dar ne vienerius metus. Kita vertus, tai ir negali būti užbaigtas procesas, nes darbo santykių virsmas ir atskirų darbo teisės institutų reformavimas yra neatsiejamai susijęs su visuomeninio gyvenimo, visuomenės santvarkos, ekonomikos santykių pokyčiais. [...] Kalbant apie Lietuvos mokslo indėlį į darbo ginčų raidos istorinę analizę, deja, negalima pasidžiaugti šaltinių gausa. Tai greičiausiai lėmė gana sudėtinga Lietuvos valstybingumo istorija, net keli jos nepriklausomybės bei okupacijos laikotarpiai, kurių metu ne tik darbo ginčų institutas, bet ir visa darbo teisė, darbo santykių teisinio reguliavimo sistema sulaukdavo didelių pokyčių, tiesiogiai susijusių su esama politine santvarka. Akivaizdu, kad atitinkamo istorinio laikotarpio tyrėjus pirmiausia domino materialiniai darbo teisės institutai, pavyzdžiui, tarpukario Lietuvos mokslininkai tyrinėjo darbo sutarties klausimus, darbo ir poilsio laiko reguliavimą, darbuotojų sveikatos apsaugą, darbo užmokesčio reguliavimą, o išsamūs darbo ginčų tyrimai nebuvo atliekami. Tarybinė santvarka bandė sudaryti nekonfliktinės visuomenės įspūdį, todėl darbo ginčams iš principo nebuvo skiriama daug dėmesio, dėl to ir mokslo darbų mažai. Kadangi pagrindinis šio mokslinio tyrimo tikslas – apžvelgti darbo ginčų instituto raidą Lietuvoje, todėl jame ir bus remiamasi minėta nors ir negausia, bet tikrai reikšminga ir tarpukario, ir tarybinio laikotarpio, ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos mokslininkų parengta medžiaga. [p. 253-254].