Szesnasto- i siedemnastowieczne polskie pieśni i modlitwy ewangelików z Jednoty Litewskiej jako zjawisko językowe i stylistyczne

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Szesnasto- i siedemnastowieczne polskie pieśni i modlitwy ewangelików z Jednoty Litewskiej jako zjawisko językowe i stylistyczne
Alternative Title:
  • Polish songs and prayers of evangelicals of the union of provincial church of Lithuania (Unitas Lithuaniae) of the 16th and 17th century as a linguistic and stylistic phenomenon
  • XVI-XVII a. evangelikų reformatų bažnyčios Lietuvoje (unitas lithuaniae) lenkiškos evangelikų giesmės ir maldos lingvistiniu ir stilistiniu požiūriu
Keywords:
LT
17 amžius; 16 amžius; Konstantinas Sirvydas; Krikščionybė. Teologija / Christianity. Theology; Giesmės ir giesmynai / Hymns and Hymnals; Leksikografija / Lexicography.
Summary / Abstract:

LTNepaisant krikščionybėje įsišaknijusių religinių knygų formų ir žanrų, evangelikų reformatų katekizmai ir giesmynai XVI-XVII a. tapo populiarios religinės literatūros augimo proveržiu, Reformacijos simboliu ir šiuolaikinės pradžios knygos prototipu. Tai iš esmės įvyko dėl tuo metu atsiveriančių didelių spausdinimo galimybių. Evangelikų reformatų knygos buvo patogios naudoti, labiausiai dėl aiškiai suskirstyto turinio. Nors struktūros ir genologijos požiūriu jos buvo gana įvairios, dėl aiškiai išskiriamų „registrų“, pastabų, citatų, aiškių nuorodų į Bibliją bei skirtingų šriftų jos buvo labai patrauklios. Dėl to meto technikos pasiekimų katekizmai jau buvo įgavę savitą struktūrą, buvo naujos formos bei žanro. Jų būdingą rinkinio formą savo darbe Współczesne modlitewniki w oczach językoznawcy. Studium genologiczne (Šiuolaikinės maldaknygės kalbininko protui. Genologijos studija) Marija Wojtak apibūdino kaip žanrų grupę, egzistuojančią ir funkcionuojančią vienu metu bei kompozicijos požiūriu turinčią kulminaciją. M. Wojtak genologinis šiuolaikinių lenkiškų maldaknygių tyrimas yra šio straipsnio atspirties taškas. Kaip ir M. Wojtak, straipsnio autorė laikosi nuomonės, kad toliau išvardyti punktai laikytini rinkinio forma išspausdintos maldaknygės struktūriniais bruožais: - komunikacijos požiūriu aiški formalioji teksto struktūra (pavadinimas, jį patikslinantis teiginys), atskleidžianti teksto pobūdį; turinys ir kiti parateksto (t. y. teksto išdėstymo) elementai, pavyzdžiui, priešlapyje pateikiama informacija (įskaitant leidyklą, oficialų leidimą spausdinti ir kt.); - teksto kaip rinkinio žanras; rinkinį sudarantys mažieji rinkiniai, maldos, katekizmas, sakramentų suteikimo ritualai, liturgija, nustatyta tvarka išdėstytos giesmės ir t. t.- kelių formų religiniai teiginiai ir komentarai bei nurodymai kaip elgtis. Šie elementai kartu sudaro rinkinio teksto formą, kuriai būdinga įprasta struktūra; - funkcija (bendra pranašiška funkcija, pasireiškianti teiginiais apie išsivadavimą ir gyvenimą, kurie atitinka tikėjimo principus); - religijos kalbai būdingas stilius, t. y. formulės, nusistovėję pasakymai, liturgijos formos. Paskutiniojo XVI a. ketvirčio ir XVII a. katekizmai ir giesmynai, kaip ir šiandieninės maldaknygės, gali būti laikomi atskiru žanru. Evangelikų pradžios knyga greitai įgavo rinkinio formą. Tai pagrindinė jos kompozicijos ašis. Taip interpretuojamas žanras tapo autorių (pagrindinės minties nešėjų) savivokos dalimi; žanras funkcionavo kaip taisyklių, kurių reikėjo laikytis, rinkinys ir tikintiesiems buvo pateikiamas priešpriešinant jį iki Reformacijos buvusioms religinės literatūros formoms. Straipsnyje pateikiama pasirinktų XVI-XVII a. katekizmų ir (ar) giesmynų, išleistų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, apžvalga. Knygos aprašomos pasitelkiant jau išvardytus struktūrinius bruožus. Diachroninis požiūris reikalauja laikytis dinaminės interpretacijos, t. y. katekizmus kaip žanrą aprašyti in statu nascendi. Kelių leidimų, 1553-1554 ir 1563 metų ar Melchiora Petkevičiaus lenkų-lietuvių katekizmo ir 1600 m. gerai apgalvoto bei turinio požiūriu išsamaus katekizmo (giesmyno) palyginimas leidžia daryti išvadą, kad šis žanras Evangelikų reformatų bažnyčios Lietuvoje (Unitas Lithuaniae) buvo sąmoningai plėtojamas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Senieji raštai; Konstantinas Sirvydas; Leksikografiniai šaltiniai; Evangelikų reformatų giesmės; Evangelikų reformatų maldos; Katekizmai; Giesmynai; Old writings; Konstantinas Sirvydas; Prayer books; Evangelicals of the union prayers; Lexikographic sources.

ENDespite references to the forms and genres deeply rooted in Christianity, evangelical catechisms and psalm books of the 16th and 17th century became a breakthrough in the growth of popular religious literature. These books are symbols of Reformation and the prototype of a modern formation book. The breakthrough was mainly the result of book-printing possibilities opening at that time. The evangelical books were easy and convenient to use, which was mainly due to clearly identifiable content sections. Though rather diverse in structure and genology, clearly marked ‘registers’, notes, quotations, well-defined biblical evidence as well as different kinds of fonts and typefaces made the catechisms very attractive. Due to technical achievements, the catechisms printed at that time were of appropriate structure and had a new form and genre. They appeared in a collection form, which was described by Maria Wojtak in her work "Współczesne modlitewniki w oczach językoznawcy. Studium genologiczne" (Contemporary prayer books to the mind of a linguist. Genology study) as a group of genres co-existing permanently, isofunctionally and possessing a compositional, structural apex. M. Wojtak’s genology research in contemporary Polish prayer books is a point of reference for this paper. Like M. Wojtak, the autors of the article regard the following items as structural determinants of a prayer book published in a collection form. [...]. [From the publication]

Related Publications:
O sakramencie Eucharystii w "Punktach kazań" Konstantego Szyrwida na tle mów Piotra Skargi / Anna Paluszak-Bronka. Slavistica Vilnensis. 2018, 63, p. 215-229.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/58586
Updated:
2022-01-23 15:42:54
Metrics:
Views: 15
Export: