LTLengvai suprantama kalba – tai metodas, kuriuo įtraukiai bendraujama su visuomene, atliepiant jos įvairius poreikius. Kaip ir kiti metodai, lengvai suprantama kalba yra nuolat tobulinama, jai keliami tam tikri reikalavimai. Kai kurie reikalavimai yra bendri, o kai kurie – taikomi tam tikrai kalbai, tam tikrai žmonių grupei ar tam tikriems individualiems poreikiams atliepti. Tai reiškia, kad kalbų vartotojams ir tyrėjams naudinga bendradarbiauti, tačiau jie taip pat turi kurti savo kalbai ar kontekstui aktualius komunikacijos metodus ir standartus. Šiame tyrime keliamas tikslas palyginti, kaip per vienerius metus (nuo 2021 iki 2022 metų) pasikeitė tai, kaip Latvijos, Lietuvos ir Slovėnijos visuomenės suvokia lengvai suprantamą kalbą, kiek sąmoningos yra jos atžvilgiu. Tyrime taikomi apklausos, kurioje dalyvavo 1500 dalyvių iš 3 šalių, 3 diskusijų grupių su 27 specialistais, ir statistinės analizės metodai. Tyrime paaiškėjo, kad sąmoningumo lengvai suprantamos kalbos atžvilgiu lygis tiriamosiose šalyse įvairuoja. Nors didelio pokyčio nematyti, tyrimas parodė keletą teigiamų pokyčių požiūrio į lengvai suprantamą kalbą atžvilgiu. Pavyzdžiui, visuomenės supratimas, kad lengvai suprantama kalba yra naudinga visai visuomenei, išaugo. Tyrimas parodė ir tai, kad skiriasi skirtingų socialinių grupių sąmoningumas lengvai suprantamos kalbos atžvilgiu. Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė specialistų, dirbančių su lengvai suprantamos kalbos tikslinėmis grupėmis, sąmoningumo lygio augimą, tačiau apskritai visuomenė netapo reikšmingai sąmoningesnė šiuo požiūriu. Tyrimas atskleidė ir tai, kad reikia kur kas daugiau negu dvejų metų, kad teisiškai ir politiškai būtų pasirengta atliepti visos visuomenės poreikius. Raktažodžiai: lengvai suprantama kalba, sąmoningumas, požiūris, dvikalbystė, negalia.
ENEasy Language serves as a communication tool designed for use by a broad spectrum of individuals within our society. Like any tool, it requires development, adjustment, and application standards. Some of these standards are common across languages and societies, while others are unique to specific languages, groups of people, or needs. This implies that language users, developers, and researchers can benefit from cooperation but also need to develop their own language- and situation-specific tools and standards of communication. The aim of this research is to compare the change in Easy Language awareness from 2021 to 2022 among societies in Latvia, Lithuania, and Slovenia within a year, using such tools as surveys, in-depth interviews, and statistical analysis. The findings suggest that awareness levels vary across different countries and social groups. Furthermore, it takes more than two years to reach the levels of legal structures and political readiness necessary to embrace the needs of the entire society. Keywords: Easy Language, awareness, attitude, bilingualism, disability.