Jurgaičių piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje pristatomi Jurgaičių piliakalnio, plačiau žinomo kaip Kryžių kalnas, archeologiniai tyrinėjimai. Piliakalniu susidomėta XIX a., 1968 m. jis buvo įtrauktas į „Lietuvos archeologijos atlasą“, o pirmieji kasinėjimai buvo atlikti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę - 1990-1991, 1993, 1999 m. Iš viso ištirtas 646 m2 piliakalnio papėdės gyvenvietės plotas rytinėje, šiaurės rytinėje, šiaurės vakarinėje, vakarinėje ir pietvakarinėse jos dalyse. Aptiktos 5 medinių pastatų liekanos, iš jų 2 ar 3 – gyvenamieji, kitų paskirtis neaiški. Taip pat rasta 11 židinių, iš jų 7 – buitiniai, skirti gyvenamiesiems pastatams. 1 židinys yra ypatingas – apvalus, 45 cm skersmens, 10 cm molio sluoksnis sudaro tarsi dubenį, šalia jo nėra kultūrinio sluoksnio, tad gali būti tai žalvario lydymo krosnelė. Rytinėje piliakalnio pusėje rastas kalkakmeniais grįstas takas, vedęs iš piliakalnio vakarų-rytų kryptimi Kulpės upelio link. Radiniai: lipdytų ir žiestų puodų šukės, peiliai, galąstuvai, kirstukai, ietigalis, strėlių antgaliai, segės, gyvulių kaulai ir kt. Didžioji dalis keramikos datuojama XIII-XIV a., tačiau kruopėtosios keramikos šukės leidžia manyti, kad piliakalni buvo gyvenamas V a. Piliakalnio paskirtis - gynybinė, jis buvo sunaikintas ar apleistas karų su kryžiuočiais laikotarpiu. Jį statė žemaičiai, kurie gyveno pačiame šiaurės rytiniame žemaičių arealo krašte ir ribojosi su žemgalių genties žemėmis.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai tyrimai; Bendruomenė; Chronologija; Gynybinė sistema; Jurgaičių piliakalnis; Jurgaičių piliakalnis, Kryžių kalnas, Šiaulių žemė, Žiemgala; Kryžių kalnas; Kultūrinis sluoksnis; Radiniai; Takas; Židiniai; Archaeological research; Chronology; Community; Cultural layer; Findings; Fortification; Hearths; Hill of Crosses; Jurgaiciai hill-fort, Hill of Crosses, Siauliai land, Semigallia; Jurgaičiai mound; Path.

ENIn the article, the archeologic researches of Jurgaičiai hillfort, known as Hill of Crosses, are presented. In the 19th century, the interest in the hillfort was taken. In 1968, it was included in "Lietuvos archeologijos atlasas" ("Lithuanian Archaeological Atlas"), while the first excavations took place after the restoration of Lithuanian independence – in 1990-1991, 1993 and 1999. Altogether 646 m2 of the foot of hillfort village area in the Eastern, North-eastern, North-western, Western and South-western parts is investigated. 5 remains of wooden buildings are found, 2 or 3 of which – dwellings, the purpose of others is unknown. 11 fireplaces are found, 7 of which are domestic for dwelling buildings. One fireplace is specific – round, 45 cm diameter, 10 cm clay layer is like a bowl, there is no cultural layer near it and, therefore, it could be a brass melting oven. In the Eastern side of the hillfort, the limestone trail that led from the hillfort to the West-east towards the Kulpė stream is found. The findings: smithereens of moulded and made of clay pots, knifes, whetstones, chisels, spearheads, arrowheads, brooches, bones of animals and etc. Major part of ceramics date in 13th – 4th centuries, however, the smithereens of rough ceramics let assuming that the hillfort was dwelling in 5th century. The purpose of the hillfort – defensive, it was destroyed or abandoned during the war with Knights. It was built by Samogitians, who lived in the North-eastern area of Samogitians and bordered with Semigallian lands.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History