Trakų pusiasalio pilis: naujausi archeologiniai tyrimai

LTXIV a. viduryje Trakų ir Žemaičių kunigaikštis Kęstutis, pradėjęs statyti dvi naujas mūro pilis – Galvio ežero pusiasalyje bei saloje, perkėlė į šią pačios gamtos saugomą vietą tėvo Gedimino jam paskirtą Trakų kunigaikštystės sostinę ir suteikė jai Naujųjų Trakų vardą. Tokią žinią perduoda XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje sudarytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis. Senieji ir Naujieji Trakai skiriami jau 1384–1403 m. kryžiuočių parengtuose kelių aprašymuose. Manoma, kad iš pradžių Naujaisiais Trakais buvo pavadinta Pusiasalio pilis, o vėliau šis pavadinimas prigijo ir šalia jos augančiam miestui. Pirmąkart ši tvirtovė paminėta 1377 m. Vygando Marburgiečio kryžiuočių puolimo aprašyme, XV a. ji vadinta Didžiąja pilimi, lyginant su mažesne pilimi ežero saloje. Pasak XV a. flamandų keliautojo Žilibero de Lanua (Ghillebert de Lannoy), ji buvusi „labai sena“, tuo tarpu Salos pilis – „visai nauja“. Tad iki šiol ekskursijų vadovai ir vietiniai žmonės pusiasalyje esančią tvirtovę pavadina Senąja arba Kęstučio pilimi. XIX a. jos teritorijoje buvo įveistas parkas, kuris XX a. tapo viena svarbiausių viešųjų miesto erdvių. Abi Trakų pilis turime suvokti kaip vieną gynybinį kompleksą, liudijantį karinę ir politinę Kęstutaičių galią. Vis dėlto būtent Pusiasalio piliai teko atlaikyti tiek kryžiuočių, tiek savųjų puldinėjimus – paskutiniais XIV a. dešimtmečiais mūšiai Trakuose vyko nuolatos. Tvirtovė buvo užpulta ir apgriauta 1377, 1382 ir 1384 m., o 1390 m., artėjant kryžiuočių kariuomenei, ją sudegino pati įgula. Kurį laiką pilyje gyveno Kęstutis, Skirgaila, Vytautas ir Žygimantas Kęstutaitis, kuris 1440 m. sąmokslininkų čia ir nužudytas.Savo pirminę paskirtį pilis išsaugojo iki XVI a. pradžios, o šio amžiaus pabaigoje joje veikė Trakų vaivadijos teismas, dalyje bokštų buvo įrengtas bajorų kalėjimas. Per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos karą su Rusija pilis buvo sugriauta ir vėliau nebeatstatyta, tačiau jos kiemuose ir toliau rinkdavosi Trakų apskrities bajorų seimeliai. 1678 m. pilis paskiriama dominikonams, kurie joje šeimininkavo iki pat 1863–1864 m. sukilimo. Pilies vartų bokšto vietoje vienuoliai pradėjo statyti didelę trinavę bažnyčią, tačiau, pritrūkus lėšų ir pasikeitus politinei situacijai, vietoj jos įrengtas vienuolynas su koplyčia, o aplinkui iškilo ūkiniai pastatai, sodinti daržai. Vėliau šie pastatai buvo atiduoti administracinės valdžios įstaigoms, kaip minėta, buvusios pilies teritorijoje įveistas parkas, 1985 m. pastatai perduoti Trakų istorijos muziejui. Ilgainiui Salos pilis nustelbė Trakų mieste atsidūrusius ir nuo XIX a. gražaus parko dalimi tapusius Pusiasalio pilies likučius. Apie miesto teritorijoje esančią pilį daugiau žinojo tik specialistai ir šią vietą pamėgę vietiniai, galėję laisvai vaikščioti po visą jos teritoriją. Pilies liekanų konservavimu, restauravimu bei tyrimais rimčiau pradėta domėtis po Antrojo pasaulinio karo, o tvarkybos darbus lydėdavo ar net juos paskatindavo archeologiniai kasinėjimai. Galima išskirti keturis pilies liekanų restauravimo etapus: per tris pirmuosius rūpintasi griuvėsių konservavimu5, o ketvirtasis prasidėjo pastarąjį dešimtmetį, kai buvo nutarta dalį pilies komplekso statinių atstatyti, pritaikyti turizmo reikmėms6. Pokalbyje pristatomi naujausi Pusiasalio pilies archeologiniai atradimai. Apie juos pasakoja archeologai Ignas Sadauskas ir Ramūnas Šmigelskas, 2022–2024 m. tyrinėję Trakų Pusiasalio pilies piliavietės teritoriją. Kalbino Lina Leparskienė.

ENThere are only a few major castles of the Grand Duchy of Lithuania remaining today in Lithuania — most notably, the Vilnius and Trakai castles. In fact, Trakai once boasted three castles. The remains of one are in Old Trakai, which served as the true capital of Grand Duke Gediminas (1316–1323) before he moved it to Vilnius. The other two castles — known as the Peninsula and Island Castles — stand in current-day Trakai, surrounded by Lake Galvė. Together, they formed a unified defensive complex. Under the rule of Kęstutis (1342–1382), this complex became the centre of the Duchy of Trakai and the residence of the sub-monarch. The Island Castle served mostly ceremonial purposes, while the Peninsula Castle was more defensive and economic in its functions. It bore the brunt of attacks from the Teutonic Knights in the second half of the 14th century and witnessed internal struggles among Lithuanian dukes. Over time, its ruins became part of the town’s landscape, known mostly only to specialists and local residents. Archaeologists first took interest in the Peninsula Castle in the mid-19th century, but professional excavations began only after World War II. In this interview, archaeologists Ignas Sadauskas and Ramūnas Šmigelskas share the findings of the latest excavations conducted between 2022 and 2024 at the castle site and its outer bailey.For the first time, the full length of the castle’s defensive wall has been excavated, and a previously unknown tower was discovered. Among the many finds were crossbow bolt heads, coins, ceramics, and animal bones. Archaeologists also unearthed three luxurious rings as well as a rare image of the ruler engraved on a thin gilded silver plate. Dating of the finds revealed that preparations for building the masonry castle began during Kęstutis’ reign, but construction of the defensive embankment, walls, towers, and the upper castle took place at the start of the 15th century, during Vytautas’s rule (1392–1430).