Pakanta lietuviškame pasaulėvaizdyje

LTPakanta – sociologinis, psichologinis, filosofinis net politinis terminas. Kultūrologai kreipia dėmesį į kultūros elementus, religijotyros darbuose aptariama tolerancija atskirų religinių bendrijų atžvilgiu, filosofai šalia pakantos kalba ir apie pagarbą. Viena kitą papildydamos jos sudaro tolerancijos turinį. Lotyniškas žodis tolerancija ir lietuviškas pakanta yra tos pačios kilmės, kilę iš kantrybės sąvokos. Tačiau iš tikrųjų šios sąvokos nėra visai tapačios. Pakanta yra kasdienės sąmonės sąvoka, o tolerancija – filosofijos ir etikos kategorija. Taigi sąvoka pakanta domina įvairių sričių atstovus, tačiau lingvistiškai ji nėra nagrinėta. Straipsnio tikslas – aptarti pakantos leksines reikšmes lietuviškuose žodynuose, ištirti, kaip sąvoka vartojama viešuose medijų tekstuose ir jaunimo atsakymuose į klausimą Kas jums yra pakanta? Lietuviškuose leksikografiniuose šaltiniuose leksemos pakanta ir tolerancija pateikiamos kaip sinonimai. Iš iliustracinių pavyzdžių matyti, kad pakanta dažniausiai yra kantrybė. Pakanta turi ribas, o pakentimas to, kas kenkia visuomenės gerovei, turėtų virsti nepakanta. Jaunimas, nors retai vartoja tokią leksemą, pirmiausia ją taip pat sieja su kantrybe – ši leksema figūruoja pusėje atsakymų į klausimą Kas jums yra pakanta? Jaunimui geriau žinoma ir be paaiškinimų suprantama sąvoka tolerancija. Ši leksema rasta net 48 proc. atsakymų. Kaip ir leksikografiniuose šaltiniuose, abi leksemos vartojamos sinonimiškai. Kaip sinonimai arba kaip lygiavertės sąvokos pakanta ir tolerancija vartojamos ir medijų tekstuose. Iš surinktų pavyzdžių matyti, kad į pakantos sąvoką lietuviai įtraukia ir filosofų minimą pagarbą. Pakanta gali būti ne tik žmonėms ar kitiems gyviems daiktams, bet ir negyviems (maistui, vaistams, skoniui ir t. t.).Medijų tekstuose ypač išryškėja pakantos priešingybės nepakantos semantiniai aspektai. Nepakanta taip pat turi dvi puses: teigiamą – kaip nepakenčiami visuotiniai tvarkos pažeidimai, įvairūs neigiami reiškiniai, galintys kenkti visuomenei ar net valstybei; neigiamą – kai ji kyla iš pavydo, pasireiškia kitaip mąstančių, daugiau uždirbančių, kitos orientacijos žmonių niekinimu. Nepakanta tiriamoje medžiagoje dar labiau paryškina pakantos atspalvius. Pakantos vartosena traukiasi ne tik jaunimo, bet ir kitų lietuvių kalboje, jos vietą užima tolerancija. Atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad sąvokos pakanta kognityvinė definicija yra: kantrybė, susitvardymas, pagarba. Raktažodžiai: pakanta, tolerancija, pagarba, kantrybė.

ENPakanta (acceptance) is a sociological, psychological, philosophical, and even political term. Culture researchers focus on cultural elements, religious studies discuss tolerance towards specific religious communities, and philosophers, alongside tolerance, also refer to respect. Together, these concepts form the content of tolerance. The Latin word tolerantia and the Lithuanian word pakanta have the same origin, both stemming from the concept of patience. However, these terms are not entirely synonymous. Pakanta is a concept of everyday consciousness, while tolerancija is a category in philosophy and ethics. Thus, the concept of pakanta evokes interests of representatives from various fields, but linguistically it has not been widely studied. The aim of this article is to discuss the lexical meanings of pakanta in Lithuanian dictionaries, investigate how the term is used in public media texts, and examine how young people respond to the question, “What does pakanta mean to you?” In Lithuanian lexicographical sources, the lexemes pakanta and tolerancija are presented as synonyms. Illustrative examples show that pakanta is most often associated with patience. Pakanta has limits, and tolerating things that harm societal welfare should turn into intolerance. Although rarely using the term, young people primarily associate it with patience—this lexeme appears in half of the responses to the question “What does pakanta mean to you?”. The concept of tolerancija (tolerance) is more familiar and understood without explanation, appearing in 48% of the responses. As in lexicographical sources, both lexemes are used as synonyms. In media texts, pakanta and tolerancija are used either as synonyms or as equivalent concepts.From the collected examples, it is evident that the concept of pakanta in Lithuania also includes the respect mentioned by philosophers. Pakanta can apply not only to people or living things, but also to inanimate objects (such as food, medicine, taste, etc.). In media texts, the semantic aspects of intolerance—nepakanta—are particularly emphasised. Intolerance also has two sides: the positive one, as the inability to tolerate universal violations of order or various negative phenomena that may harm society or even the state; and the negative one, when it arises from envy and manifests itself as contempt for those who think differently, earn more, or have different orientations. Intolerance in the studied material further highlights the shades of pakanta. The use of pakanta is decreasing not only among young people but also among other Lithuanians, with tolerancija taking its place. The study leads to the conclusion that the cognitive definition of pakanta includes patience, self-control, respect. Keywords: acceptance, tolerance, respect, patience.

• Assessment of quality of social services in Lithuania: context of conceptions of quality and assessment criteria. Socialiniai tyrimai. 2010, Nr. 1 (18), p. 76-82.
• Experience of social workers in assurance of quality service for older adults in care institutions (Lithuanian context).. SHS Web of Conferences. 2016, 30, 00026 (9 p.).
• Klientų užimtumo organizavimas teikiant pagalbą į namus. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2015, Nr. 15, p. 48-55.
• Lietuvos moksleivių ksenofobijos ir politinės tolerancijos bruožai. Acta paedagogica Vilnensia. 2006, t. 16, p. 74-86.
• Lietuvos socialinės paslaugos Baltijos šalių kontekste: geografinis pasiskirstymas ir problemos. Politinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties mažinimas globalizacijos sąlygomis: inovacijos, iššūkiai ir perspektyvos: studentų mokslinės konferencijos medžiaga. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. P. 71-77.
• Santykis su savimi ir jo vaidmuo ugdant vyresniųjų mokinių toleranciją. Acta paedagogica Vilnensia. 2001, t. 8, p. 75-84.
• Socialinis darbas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros institucijoje: paslaugų kokybės aspektas. Socialinis darbas. 2011, t. 10, Nr. 2, p. 279-288.
• Socialinių paslaugų administravimo tobulinimas Lietuvos savivaldybėse: Vilniaus ir Varėnos rajonų atvejų tyrimai. Socialinis darbas. 2010, t. 9, Nr. 1, p. 18-26.
• Socialinių paslaugų teikimo Lazdijų rajono savivaldybėje vertinimas. Socialinis darbas. 2009, t. 8, Nr. 2, p. 142-152.
• X-XII klasių mokinių tolerancijos ugdymas. Vilnius, 2000. 138 lap.