Antanas Tyla – Lietuvos istorikas

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTAntanas Tyla yra Lietuvos istorikas, pasižymintis ypač plačia nagrinėjamų temų įvairove. Per savo ilgą mokslinę karjerą, kurios pradžia siekia XX a. šeštąjį dešimtmetį, jis tapo habilituotu daktaru, buvo ilgametis Lietuvos istorijos instituto darbuotojas (kurį laiką direktorius), įvairių organizacijų, komisijų narys. Šiame straipsnyje tiriama, kaip formavosi A. Tylos mokslinės pažiūros, tyrimo objektų pasirinkimas. Jo mokslinė veikla vertinama bendrame Lietuvos istoriografijos raidos kontekste. Prasidėjus sovietinei okupacijai Lietuva neteko jau išaugusių profesionalių istorikų. Jie tapo išeiviais, Sibiro tremtiniais arba tiesiog nutraukė mokslinį darbą. Tuo tarpu jaunoji istorikų karta, kuriai priklausė ir A. Tyla, turėjo augti savarankiškai. Jis pats savo jėgomis ieškojo kelio ir būdų tapti istorijos mokslo profesionalu, siekė pilietiškai atsakingo mokslo rezultato, orientuoto į lietuvių tautos ir valstybės išlikimą bei ateitį. A. Tyla nuolat kėlė sau naujus uždavinius ir formulavo problemas, taip plėsdamas jų diapazoną ir mastą. Kiekvienai pradėtai temai istorikas rinkdavo daug naujos empirinės medžiagos, kurią vėliau publikuodavo. Jo surinkta medžiaga susijusi su opiausiomis lietuvių visuomenei temomis (tautiniu atgimimu, XVII a. politinės istorijos problemomis ir kt.). Sovietmečiu dėl savo vykdomų tyrimų A. Tyla rizikavo užsitraukti sovietinės valdžios nemalonę. Tačiau 1990 m. atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, jam, kaip ir kitiems pilietiškai nusiteikusiems, kvalifikuotiems, su meile dirbusiems istoriko darbą mokslininkams atsirado daug naujų veiklos barų.Reikšminiai žodžiai: Antanas Tyla; Bibliografija; Biografija; Istorija; Istorijos mokslo raida; Istorikas; Istoriografija; Mokslinė veikla; Antanas Tyla; Bibliography; Biography; Historian; Historiography; History; History of scientific developments; Scientific activities.

ENAntanas Tyla is a historian of Lithuania, characterised by variety of analysed topics. Throughout his long scientific career, which started in 6th decade of 20th century, he became habilitated Doctor, was long-time employee (for a while a headmaster) of the Lithuanian Institute of History, a member of various organisations, committees. In this article, it is analysed, how scientific approach, the choice of the objects of the research of A. Tyla formed. His scientific activity is assessed in general context of development of historiography of Lithuania. When the Soviet Occupation began, Lithuania lost already grown professional historians. They became emigrants, Siberian deportees or simply ended their research. Meanwhile, the young generation of historians, to whom A. Tyla belonged, had to grow independent. On his own, he searched for ways to become a professional scientist of history, aimed for civil responsible scientific result, which was oriented at the survival and the future of Lithuanian nation and country. A. Tyla constantly raised new tasks for himself and formed problems, thus expanded their range and scale. The historian gathered a lot of new empirical material for every new topic, which was published later. His gathered material is related with the most significant topics for Lithuanian society (national revival, political history problems of 17th century). In Soviet times, A. Tyla risked to earn disgrace of the government of Soviets because of his researches. However, when in 1990 the independence of Lithuania was restored, many new activity fields appeared for him as well as for other researchers, who were civically determined, qualified, worked with love as historians.