Sovietmečio Lietuvos filosofų neakademiniai straipsniai kaip filosofijos istorijos šaltinis

LTStraipsnyje nagrinėjami sovietmečio Lietuvos nemokslinėje periodikoje spausdinti profesionalių filosofų tekstai, glaustai aptariama jų stilistika ir problematika. Šie tekstai traktuojami kaip svarbi ir savita profesionaliosios sovietmečio filosofijos dalis, apimanti ir tokius problemų svarstymo būdus (ypač oficialiosios ideologijos kritiką), kokių nesama moksliniuose, akademiniuose, filosofų tekstuose. To meto filosofinėje publicistikoje vyrauja kultūros, estetikos, meno, Lietuvos filosofinio palikimo bei asmenybės, jos ugdymo, elgesio, dorovinių vertybių klausimai. Nors dauguma šių tekstų buvo skirti ideologiškai auklėti „platųjį skaitytoją) tačiau būtent kultūrinėje periodikoje radosi ir tokio auklėjimo bei sovietinės sistemos ir kultūros apskritai kritikos, su oficialiąja ideologija visiškai nesuderinamų teiginių. Aptariama filosofų J. Macevičiaus, J. Repšio, B. Kuzmicko tekstuose reikšta minėto pobūdžio kritika. Raktiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, sovietmetis, marksizmas, asmenybė, metafilosofija.

ENThe article analyzes the flow of texts written by professional philosophers and published in the Lithuanian periodic press of the Soviet era, briefly discusses its genre characteristics, and distinguishes the most important groups and features of the problems considered. This flow is treated as an extremely important part of professional philosophy of the Soviet era, which contains such problems or ways of considering them (i.e., criticism of official ideology) that are absent in scientific, academic, and philosophical texts, and without the perception and assessment of which our image of Lithuanian philosophy of the Soviet era would be incomplete and inaccurate. The philosophical publicistics of that time were dominated by issues of culture, aesthetics, art, Lithuanian philosophical legacy and the personality, its education, behavior, and moral values. J. Macevičius emphasized the autonomy of spiritual culture (in Marxist terms, relative independence of culture), questioned the automatic impact of economic factors on culture, noted its influence on material culture, thus indirectly contradicting the vulgar reductionism of culture, and also subtly questioned the application of the scheme of change of economic formations to the study of cultural history. J. Repšys criticized the Marxist concept of art as a form of social consciousness or ideology as being too general and not explaining the social nature of art, emphasized the artists creativity. B. Kuzmickas, examining the problems of the individual, moral consciousness, education, spiritual culture, creativity, etc., did not avoid presenting critical remarks about the official ideology and the values fostered by the system.In discussing the status and Specifics of philosophy, he indirectly polemicized with the Marxist concept of philosophy and argued that it would be appropriate to understand the methodological aspect of philosophy in a more diverse way, emphasized the diverse cultural role of philosophy, the autonomy of philosophy, and proposed treating it as a unique phenomenon of spiritual culture, defining it as a rational study of the human relationship with reality in its most general aspects. Keywords: Lithuanian philosophy, Soviet period, periodicals, Marxism, personality, metaphilosophy.

• Kultūrinio ir religinio gyvenimo Sovietų Lietuvoje istoriniai tyrimai: šaltinių keliamos problemos. Darbai ir dienos 2009, 52, 75-83.
• Spaudos tekstų žanrai. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007. 148 p.