Moterų įvykdyti nužudymai Lietuvoje: 1922-1940 metų Šiaulių apygardos teismo bylų analizė

LTŠio straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvoje moterų įvykdytas žmogžudystes, kurias pirmąja instancija nagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas. Nuo pat įkūrimo 1922 metais Šiaulių apygardos teismo jurisdikcijai priklausė apie trečdalis Lietuvos Respublikos teritorijos ir gyventojų, todėl jo išlikusi medžiaga yra reikšminga rekonstruojant oficialiuose statistiniuose leidiniuose neaprašytų nusikaltimų Lietuvoje bruožus. Nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimą reglamentavo 1903 metų Rusijos imperijos Baudžiamasis kodeksas, priimtas Lietuvoje 1918 metais ir su nedideliais pakeitimais galiojęs iki 1940 metų, neprieštaraudamas Lietuvos Valstybės Konstitucijai ir įstatymams. Gyvybės atėmimas buvo aprašytas Baudžiamojo kodekso 22-ame skyriuje, kurį tikslinga tipologizuoti į suaugusio žmogaus nužudymą, naujagimio nužudymą, pagalbą nusižudyti bei žmogaus vaisiaus sunaikinimą. Ištyrus išlikusias Šiaulių apygardos teismo 163 bylas ir 115 teistų moterų atvejus, pavyko atskleisti dažniausiai pasitaikusias žmogaus nužudymo aplinkybes, nustatyti, kokie motyvai paskatino moteris nusikalsti ir koks buvo vyraujantis nusikaltėlių socialinis portretas. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad 87 moterys buvo nuteistos dėl neonaticido, sukėlus kūdikiui asfikciją. Kiti 20 atvejų buvo susiję su tyčiniu ar 8 su netyčiniu suaugusio asmens nužudymu. Pagrindinės sąvokos: moterų nusikaltimai, neonaticidas, nužudymas, Pirmoji Lietuvos Respublika.

ENThe aim of this paper is to analyse the homicide cases committed by women in Lithuania, which were examined in Šiauliai District Court of the first instance. Since its establishment in 1922, the jurisdiction of Šiauliai District Court included approximately one-third of the interwar Lithuania territory and population. Therefore, its surviving material is significant to the reconstruction of features of the crime in Lithuania, which have not been included in official statistical publications. The definition of criminal acts and sanctions were regulated by the Penal Code of the Russian Empire, which was enacted in 1918 and was valid until 1940 with slight modifications in order not to conflict with the constitution and laws of the State of Lithuania. Deprivation of life was described in the 22nd chapter of the Penal Code and specified the killing of a person, the killing of a newborn, assisted suicide, and the destruction of a fetus. The research of 163 court cases and 115 convicted women made it possible to reveal the most common circumstances of murdering a person, to identify what were the motives that prompted the woman to commit the crime, and what was the prevailing social characteristic of female criminals. The investigation found that 87 women were convicted of neonaticide, causing asphyxiation of a baby. Another 20 cases involved intentional homicide and 8 involved involuntary manslaughter of an adult. Keywords: female criminality, neonaticide, murder, interwar Lithuania.

• Lietuvių šeima ir papročiai. Vilnius : Mintis, 2008. 557 p.
• Šiaulių apygardos teismų istorija (1915-1945 ir 1990-2004): skirta Šiaulių apygardos teismo dešimties metų jubiliejui paminėti. Šiauliai : Saulės spaustuvė, 2005. 374 p.
• Teismai ir teisėjai Lietuvoje (1918-2018). Kaunas : Eurispauda, 2018. 770 p.