Šiaulių miesto ir apskrities gyventojų šeimų sudėtis XVIII a. pabaigoje

LTStraipsnyje pristatoma Šiaulių ir Žagarės miestų, taip pat Šiaulių apskrities miestelių ir kaimuose gyvenusių bajorų, laisvųjų žmonių ir valstiečių šeimų struktūros lyginamoji analizė, kuria siekiama atsakyti į klausimą, kiek apskrities centro Šiaulių gyventojų šeimos savo struktūra skyrėsi nuo kitų apskrities miestų ir miestelių, taip pat – kaimų gyventojų šeimų. Be to, siekiama išsiaiškinti, ar XVIII a. pabaigoje egzistavo miestietiškas šeimos modelis. Pasitelkiant istorinėje demografijoje įsitvirtinusią Hammel ir Laslett (1974) tipologiją, šeimos klasifikuotos į viengungių, bešeimių, branduolines, išplėstines ir sudėtines, labiausiai dėmesį kreipant į tai, kokią dalį sudarė viengungiai ir branduolinės šeimos. Atliekant analizę šeimos skirstytos ne tik pagal luomus, bet ir į turinčias ir neturinčias nekilnojamojo turto. Empirinė analizė rodo, kad tarp turėjusių ir neturėjusių nekilnojamojo turto gyventojų daugiausia branduolinių šeimų būta tarp Šiaulių ir Žagarės miestų gyventojų. Tuo tarpu tarp laisvųjų žmonių ir valstiečių, kurie turėjo nekilnojamojo turto, nors branduolinės šeimos sudarė ženklią dalį, nebuvo vieno vyraujančio šeimos modelio. Tačiau neturintys nekilnojamojo turto laisvieji žmonės ir valstiečiai dažniausiai gyveno tik branduolinėse šeimose. Kita vertus, tarp nekilnojamojo turto neturinčių šiauliečių ir žagariečių buvo labiau paplitęs viengungiškas gyvenimo būdas, nei tarp kaimo gyventojų. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad ne žemės ūkio veikla ir nekilnojamojo turto neturėjimas skatino gyventi branduolinėse šeimose, tačiau toks šeimos modelis nebūtinai priklausė nuo to, ar šeima gyveno mieste ar kaime. Pagrindinės sąvokos: istorinė demografija, namų ūkis, šeima, Šiauliai, Šiaulių apskritis.

ENThe article presents a comparative analysis of the structure of the families of the nobles, free people and peasants living in the towns of Šiauliai and Žagarė, as well as the small towns of Šiauliai county, which aims to answer the question of how much the family structure of the residents of the county center Šiauliai differed from other cities and towns in the county, so as well as families of village residents. In addition, the aim is to find out whether at the end of the 18th century, there was an “urban” family model. Using Eugene Alfred Hammel ir Peter Laslett’s (1974) typology, established in historical demography, families are classified into solitary, non-family, nuclear, extended and multiple families, paying attention to the proportion of single and nuclear families. In the analysis, families are divided not only by class, but also into those with and without immovable property. Empirical analysis shows that among residents with and without immovable property, the largest number of nuclear families was among the residents of the cities of Šiauliai and Žagarė. Meanwhile, among the freedmen and peasants who owned the immovable property, although nuclear families made up a significant proportion, there was no single dominant family model. However, landless free people and peasants mostly lived only in nuclear families. On the other hand, solitaries were more common among Šiauliai and Žagarė residents who did not have immovable property than among rural residents. The results of the study suggest that non-agricultural activities and lack of immovable property encouraged living in nuclear families, but this family model did not necessarily depend on whether the family lived in the city or the countryside. Keywords: historical demography, household, family, Šiauliai, Šiauliai County.

• Cykle życia jednostki i rodziny: na przykładzie chłopów litewskich w XVII wieku. Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI-XIX веках: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8-9 октября 2014 г. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 49-66.
• Lietuvių šeima ir papročiai. Vilnius : Mintis, 2008. 557 p.
• Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje. Kaunas : Šviesa, 1970. 515 p.
• Praeities šeimos: ar XIX amžiaus vidurio Lietuvai buvo būdinga vakarietiška namų ūkio sistema?. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2021, 2 (49), 7-33.
• Rethinking East-Central Europe: family systems and co-residence in the Polish-Lithuanian Commonwealth. Bern [etc.] : Peter Lang, 2015. 2 t. (793, 794-1062 p.).
• Užvenčio parapijos bajorų ir valstiečių namų ūkis 1836–1861 metais. Lituanistica 2020, 1, 12-21.