Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje
Publication Data:
Kaunas : Šviesa, 1970.
Pages:
515 p
Series:
Pedagogikos darbai; 4
Notes:
Bibliografija išnašose ir rodyklės.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — Bendrosios pastabos — 1. 1803-1804 m. Švietimo reforma: Vilniaus švietimo apygarda ir jos nuostatai; Vilniaus švietimo apygardos vadovybė; Kitos švietimui vadovaujančios institucijos; Mokyklų išlaikymas — 2. Pradinės mokyklos: Pradinių mokyklų administracinė ir finansinė priklausomybė; Pradinių mokyklų administracinė priklausomybė; Pradinių mokyklų išlaikymas; Pagrindiniai pradinių mokyklų tipai ir jų mokymo turinys; Gimtoji kalba pradinėje mokykloje — 3. Vidurinės mokyklos: Vidurinių mokyklų tipai 1803-1831 m.; Profesinės ir specialiosios mokyklos; Vidurinių mokyklų mokymo turinys; Kalba ir literatūra; Santykis su lietuvių kalba; Istorija; Dorovės mokslas, prigimtinė teisė; Matematikos ir gamtos mokslai; Praktinis žinių taikymas; Fizinis lavinimas; Estetinis auklėjimas; Mergaičių pensionų mokymo turinys — 4. Kai kurios 1803-1831 m. švietimo tendencijos: Švietimo tendencijos oficialiuose sluoksniuose; Svarstymai dėl mokymo turinio krypties parapinėse mokyklose; Pasikeitimai vidurinių mokyklų programose 1824-1832 m.; Neoficialiosios švietimo tendencijos — 5. Švietimo pertvarkymas po 1831 m.: Kai kurios oficialiųjų sluoksnių pažiūros į švietimą; Bandymas diferencijuoti mokinius tautybėmis — 6. Pradines mokyklos: Valdinės mokyklos; Nevaldinės mokyklos; Žydų mokyklos; Mokymo turinys ir gimtosios kalbos vieta — 7. Vidurines mokyklos: Mergaičių mokyklos ir jų mokymo turinys; Vidurinių mokyklų programos ir mokymo planai; Profesinės ir specialiosios mokyklos —8. Keli didaktikos ir auklėjimo krypties bruožai: Didaktika ir auklėjimas pradinėse mokyklose; Bazė ir inventorius; Mokymo organizacija; Didaktinio metodo ir auklėjimo klausimai; Didaktika ir auklėjimas vidurinėse mokyklose; Mokymo procesas; Auklėjimo kryptis — 9. Vadovėliai: Lietuviški vadovėliai; Knygos keliai — 10. Mokytojas: Pradinės mokyklos mokytojas; Mokytojo paruošimas; Mokytojo aprūpinimas ir socialinė padėtis; Vidurinės mokyklos mokytojas; Mokytojas vienuolynų mokyklose; Mokytojas akademinėse ir valdinėse mokyklose; Socialinis mokytojo veidas; Buitinės mokytojo sąlygos; Mokytojas - visuomeninio bei intelektualinio gyvenimo dalyvis — 11. Mokinys: Luominiai santykiai mokykloje; Valstiečio mokinio pragyvenimo šaltiniai; Specifiškas valstiečių lankomų mokyklų pobūdis; Fundacijos; Administracinės kliūtys žemesniems sluoksniams siekti mokslo; Visuomeninė-politinė mokinių veikla — 12. Švietimas ir lietuvių inteligentija — Pavardžių rodyklė — Vietovardžių ir institucijų rodyklė — Lentelių, dokumentų išrašų su statistiniais duomenimis ir žemėlapių sąrašas.
Keywords:
LT
19 amžius; Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Aukštasis mokslas. Studijos / Higher education. Study; Mokslas / Science; Pagrindinis ugdymas / Basic Secondary Education; Pedagogai / Pedagogues; Pradinis ugdymas / Primary education; Švietimas. Švietimo politika / Education. Education policy.
Summary / Abstract:

LTKiekviena švietimo istorija sudaro kultūros istorijos dalį. Švietimas ir kultūra - tokios įprastos kasdieninėje kalboje sąvokos, kad dažnai nepagalvojame, koks skirtingas jų turinys. Nesileidžiant j kultūros sąvokos apibrėžimus, kurių itin daug, reikia pažymėti, kad vieni dvasinę kultūrą atriboja nuo materialinės kultūros, arba civilizacijos, kiti, ypač mūsų dienomis, matydami tarp šių dviejii žmogaus veiklos sričių vis glaudesnius ryšius, linkę jų griežtai neskirti. Kultūra šiuo atveju imama kaip žmonių visuomenės pasiektų materialinių ir dvasinių vertybių sintezė - tam tikra jų visuma arba kaip žmogaus ir visuomenės veiklos, kūrybiškai formuojant žmogų ir jo aplinką, rezultatas. Nuo J. Herderio laikų į kultūrą - nebežiūrima kaip į vientisą ir palaipsniui viena kryptimi besivystantį reiškinį, o kalbama apie įvairių žmonių junginių kultūras; tos kultūros labai įvairios, ir jų vertinimas — sudėtingas dalykas. Galima kalbėti apie atskirų kontinentų, apie atskirų tautų, apie atskirų visuomeninių klasių ir net mažesnių socialinių junginių kultūras. Kultūros gali plėtotis daugiau ar mažiau savitu keliu. Kultūriniai kontaktai vieni stimuliuoja» kitos kultūros tam tikrus elementus, kiti - slopina. Taip vyksta: nuolatiniai įgytų vertybių mainai ir kitimas. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Mokytojai; Pradinis mokslas; Rusijos imperinė politika; Vadovėliai; Vidurinis mokslas; Švietimas; Švietimo Lietuvoje istorija; Education; High education; Higher education; History of education in Lithuania; Primary education; Russian imperialist policy; Teachers; Textbooks.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/89990
Updated:
2021-02-14 13:17:38
Metrics:
Views: 64    Downloads: 13
Export: