Martyno Mažvydo Forma Chrikʃtima: egzemplioriai ir jų tyrimo istorija

LTMartynas Mažvydas yra garsinamas ir garsėja kaip „lietuvių raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos parengėjas“. Natūralu, kad taip sureikšminama pirmoji lietuviška knyga bei jos tyrimų svarba, bet kitų Mažvydo knygų sąskaita. 1559 metais išleista Forma Chrikʃtima yra subrendusio autoriaus bei patyrusio leidėjo individualus ir žanro požiūriu vientisas leidinys (žanro ir autorystės atžvilgiu nevienalytį 1547 metų paleotipą sudaro skirtingos dalys: katekizmas ir giesmynas), bet jis atsidūrė greta nelaimingų „trečios eilės“ knygų, kurioms nebūna skiriama tiek daug dėmesio. Šiuo atžvilgiu Forma Chrikʃtima kartoja Pranciškaus Skorinos „Apaštalo“ (1525) likimą, kuris netgi šiais jubiliejiniais metais lieka „Rusėniškosios Biblijos“ (1517–1520) ir „Mažosios kelionių knygelės“ (1522) šešėlyje. Net plačioji visuomenė žino, kiek yra M. Mažvydo katekizmo egzempliorių ir kur jie yra saugomi; su Forma Chrikʃtima situacija yra priešinga. Straipsnio tikslas – Formos Chrikʃtima tyrimo istorijos kontekste išsamiau supažindinti su iki šiol tyrėjų „ignoruojamu“ antruoju 1559 metų leidinio egzemplioriumi. Tai turėtų paskatinti ir palengvinti kritinio Formos Chrikʃtima leidimo rengimą spaudai. Raktažodžiai: M. Mažvydas; Forma Chrikʃtima; egzemplioriai; baltų raštijos istorija.

ENMartynas Mažvydas is known and celebrated as the founder of Lithuanian literature and the compiler of the first Lithuanian book. Naturally, this perspective gives special significance to the first Lithuanian book and its research, but this comes at the expense of his other books. Published in 1559, Forma Chrikʃtima is a mature author’s and experienced publisher’s individual and, in terms of genre, coherent work (the “fragmented” 1547 paleotype, which is heterogeneous in terms of genre and authorship, consists of different parts: a catechism and a hymnal), but it ended up alongside the unfortunate “third-row” books that do not receive much attention. In this respect, Forma Chrikʃtima repeats the fate of Pranciškus Skorina’s “Apostle” (1525), which even on this important anniversary remains in the shadow of the “Ruthenian Bible” (1517–1520) and the “Little Travel Book” (1522). Even the general public knows how many copies of M. Mažvydas’ catechism there are and where they are kept; with Forma Chrikʃtima, the situation is the opposite. The aim of this article is to provide a more detailed introduction to the second copy of the 1559 edition, which has been “ignored” by researchers until now, in the context of the history of research on Forma Chrikʃtima. This should encourage and facilitate the preparation of a critical edition of Forma Chrikʃtima for publication. Keywords: M. Mažvydas; Forma Chrikʃtima; copies; history of Baltic writings.

• Danielius Kleinas ir jo epocha. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 266 p.
• Lietuvių tarmių fonetikos bruožai Augusto Schleicherio Lietuvių kalbos vadove.. Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas. T. 2 Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. P. 757-767.
• Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas. T. 1. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 918 p.
• Lituanistinis Augusto Schleicherio palikimas. T. 2. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. 783 p.
• Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 731 p.
• Mes baltai.. Vilnius : Gimtasis žodis, 2002. 213 p.