Ištikimybė - išeivį įkalinanti ir laisvinanti galia

LTStraipsnyje gilinamasi į asmenį, atsidūrusį kitoje kultūroje ir visuomenėje, ir iš to kylantį jo asmenybės susidvejinimą. Ši problema itin aktuali išeiviams, ji veikia asmens psichiką, socialinę ir kultūrinę patirtį bei daro įtaką jo gebėjimui adaptuotis naujoje aplinkoje. Teigiama, jog dažniausiai išeivijos atstovai atsiduria tarpinėje padėtyje, t. y. aktyviai įsijungia į naują visuomenę, tačiau tuo pačiu lieka ir išeivijos etninės bendruomenės nariais. Pagrindinis dėmesys tyrime skiriamas išeivijos grupei, kuriai būdingas gyvenimas pagal gimtosios šalies kultūrą, o atsakymų ieškota nagrinėjant kelių kūrybingų asmenybių patyrimus ir kaip atsparos tašką pasirinkus ištikimybės sąvoką. Analizuoti keli ištikimybės aspektai: į ją žvelgta kaip į prasmės ieškojimo paskatą ir remiantis A.J. Greimo intelektualine veikla ir darbais, kurie, tapę pasauline vertybe, praturtino Lietuvos kultūrą, leido plėtoti gilius mitologijos ir semiotikos tyrimus. Ištikimybė aptarta ir kaip mėginimas atspėti artefaktų paslaptis – tą darė Marija Gimbutienė, pasiūliusi teoriją, jog neolito Europos dalyje klestėjo taiki, lygiateisė civilizacija, pastatyta ant meninės kūrybos ir nematerialių vertybių. Jono Meko asmenybė ir jo kuriamas pasaulis sudarė galimybę pažvelgti į ištikimybę kaip į kasdienybės stebuklą, o Australijoje gyvenančios poetės Lidijos Šimkutės patirtys padėjo nagrinėti ištikimybę kaip daugiareikšmę archetipų tylą.