Pokomunistinės Lietuvos elito vertybinių orientacijų kaita 1990-2000 m.

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pokomunistinės Lietuvos elito vertybinių orientacijų kaita 1990-2000 m
In the Book:
Keywords:
LT
Centrinė Europa; Demokratija:Lietuva; Elitas; NATO; Socialiniai mokslai; Sovietų režimas; Vertybės.
EN
Central Europe; Democracy; Elite; Lithuania; NATO; Social science; Soviet regime; Values.
Summary / Abstract:

LTPrieš dešimtį metų Rytų ir Vidurio Europoje žlugo sovietų režimas. Nuo tada galime kalbėti apie besiformuojantį ir ryškėjantį pokomunistinį elitą, kuris apima svarbiausių esminius ir reguliarius sprendimus valstybėje priimančių asmenų grupę. Nors teorinio elito apibrėžimo ir jo veiklos klausimai kelia ginčų socialiniuose moksluose ir pilietinėje visuomenėje, šį kartą apžvelgsime apklausų duomenis, kurie leidžia bent štrichais apibūdinti pagrindines elito vertybinių orientacijų tendencijas ir atpažinti „raktines“ temas, pokomunistinės Lietuvos elitui suteikiančias gyvybės ir savitumo. Duomenys rodo, jog sovietiniam visuomenės ir valstybės santykių tipui buvęs būdingas antagonizmas tampa mažiau raiškus, elitas ir masės atsiskiria kaip dvi autonomiškos socialinės grupės, turinčios mažai bendrų kultūrinių ir politinių pažiūrų bei orientacijų. Pastovūs kintamieji elito gretose pasirodo esą mažai naudingi paaiškinant elito požiūrį ir jo pokyčius. Analitiškai naudingesni yra šie veiksniai: konkretūs viešosios sferos įvykiai, specifinės politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo konjunktūros, asmeniniai įsitikinimai. Politinis kalendorius ir viešasis diskursas taip pat labai stipriai veikia elito domėjimąsi ir nuomonių intensyvumą atskirais klausimais. Per reformų metus elito sluoksniuose įvyko reikšmingas poslinkis laisvosios rinkos principų link ir sutvirtėjo Minimalios valstybės idėja. Elito grupiškumas iš latentinių, paslėptų formų vis atviriau pereina į instituciškai įtvirtintas ir asmeniškai suvoktas, priimtas, įsavintas.

ENTen years ago, the Soviet regime had collapsed in Eastern and Central Europe. From then on, we can talk about the forming and emerging post-communist elite, which includes the most important and regular group of decision-makers in the country. Although issues of the definition of the theoretical elite and its activities raise disputes in the social sciences and civil society, this time we will review survey data that at least allows us to describe the main valuable tendencies of elite's valuable orientations and to recognize the "key" topics that provides life and originality to the post-Communist Lithuanian elite. The data show that the antagonism characteristic to the Soviet type of the society and country relations has become less expressive,the elite and the masses separate as two autonomous social groups having less common cultural and political views and orientations. Constant variables in the ranks of the elite appear to be of little use in explaining the attitude of the elite and its changes. Analytically, the following factors are more useful: specific events of the public sphere, specific conjuncture of political, economic and social life, personal convictions. Political calendar and public discourse also have a strong impact on the elite's interest and the intensity of opinions on individual issues. During the reform years, the layers of the elite have undergone a significant shift towards free market principles, also strengthening the idea of minimal country. The sectionalism of the elite changes and from latent, hidden forms it more openly shifts to institutionally fixed and personally perceived, accepted and instigated forms.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54212
Updated:
2020-09-30 13:34:24
Metrics:
Views: 4
Export: