Kalbos klaidų didybė

LTStraipsnyje aptariamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. patvirtintas „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas” (toliau – Sąrašas) – pasirodymo aplinkybės, turinys ir jo motyvacija, vaidmuo ir įtaka kalbos vartotojams. Sąrašas ilgas, 53 puslapių; jame visų pirma fiksuojama leksika (žodžiai), taip pat išvestiniai žodžiai (dariniai), semantika, linksniai, prielinksniai ir kt. Nors Sąrašas ypač galingas, tačiau paskelbtas buvo plikas, be aiškinamosios informacijos. Žodžiai į Sąrašą sudėti ne pagal kokią nors tvirčiau nusistatytą tvarką (griežtą kriterijų hierarchiją), o gana padrikai. Aptariantys Sąrašo pobūdį pasigenda kriterijų taikymo nuoseklumo. Dažnai retas žodis, kaip negresiantis prigyti, neįtrauktas; bet jau ir spėjęs prigyti žodis tam tikrais atvejais paliktas už Sąrašo ribų. Galima sakyti, kad labiausiai taikytasi į jau dažnus, bet dar neįsigalėjusius skolinius, kad ir kaip sunku įžvelgti skirtumą tarp „dažnų“ ir „įsigalėjusių“. Taip pat iš Sąrašo išiminėti tiek siauresnės vartosenos (stilistiškai konotuoti, žargoniniai), tiek plačių horizontų internacionalizmai ir tarptautiniai žodžiai. Straipsnio autorius įžvelgia vyravus dvi skirtingas mąstymo kryptis Sąrašo sudarymo metu: vieni stengėsi Sąrašą siaurinti, o kiti – plėsti. Paradoksalu, kad nerimo ir panikos atmosferoje kažkada netvarkingai sulipdytas operatyvinis Sąrašas, daugiausia skirtas žurnalistams ir redaktoriams, šiandien padarytas kalbos tvarkos simboliu. Konstatuojama, kad Sąrašas pats ima atrodyti kaip didžioji kalbininkų klaida, kurią reiktų perkelti į tikrąją istoriją – paskelbti negaliojančiu.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas; Didžiųjų klaidų sąrašas; Kalbos kultūra; Klaida; Svetimybė; Valstybinė lietuvių kalbos komisija; Barbarism; Language culture; List of the great mistakes; Mistake; Standard language; The List of Major Language Mistakes; The State Commission of the Lithuanian Language.