Lietuvos didžioji kunigaikštienė Birutė: legendos ir faktai

• Kultūros barai. 2013, Nr. 4, p. 61-70, 95
• Kultūros barai. 2013, Nr. 5, p. 82-92, 95

LTDėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmonos Birutės asmenybės esama daugybės neaiškumų. Vytautas Ališauskas yra išreiškęs mintį, kad Kęstučio žmona ne pati vadinosi Birutė, o buvo taip vadintos deivės kulto tarnaitė. Ališauskas, remdamasis XVII a. parašyta Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“, taip pat išreiškė abejonę, jog šioji Kęstučio žmona buvo Vytauto motina. Daug abejonių istorikams kyla ir dėl paplitusio vaizdinio apie Birutės įžadus dievams bei jos santuokos su Kęstučiu priežasčių. Šiame straipsnyje siekiama patikrinti Ališausko ir kitų istorikų išsakytų teiginių apie Birutę pagrįstumą, kritiškai įvertinti su ja susijusią informaciją. Remiamasi rašytinių šaltinių (metraščių ir kronikų) duomenimis, archeologiniais tyrimais. Neabejotina, kad Kęstutis buvo vedęs keletą kartų. Vytauto motina turėjo būti paskutinioji Kęstučio žmona Birutė. Tikėtina, kad ji buvo kilusi iš Palangos arba gyveno čia prieš santuoką. Ališausko teiginį, jog Kęstučio žmona nesivadino Birute, sunku patvirtinti, kadangi Birutė senajame lietuvių vardyne yra gausiai ir patikimai paliudytas asmenvardis, o ne dievavardis. Birutę įprasta vadinti vaidilute, ji įsivaizduojama kaip amžinosios ugnies saugotoja. Tokį įvaizdį įtvirtino vėlesni metraščių padavimo perdirbiniai, o XIX a. romantikai jį dar labiau išplėtojo. Atlikus šaltinių analizę lieka neaišku, koks buvo Birutės šeiminis statusas prieš vedybas su Kęstučiu. Ji galėjo būti dar netekėjusi moteris, bet galėjo būti ir našlė. Labiausiai tikėtina Kęstučio ir Birutės santuokos priežastis yra ne išskaičiavimas, o meilė.Reikšminiai žodžiai: Kunigaikštienė Birutė; Kunigaikštienė Birutė, kunigaikštis Kęstutis, legenda, mitas, kultas; Kunigaikštis Kęstutis; Mitas; Palanga; Duches of Lithuanian Birutė, Grand Duke Kęstutis, legend, myth, worship; Duchess Birutė; Duke Kęstutis; Myth; Palanga.

ENThere are a lot of uncertainties about the personality of Birutė, wife of the Grand Duke of Lithuania Kęstutis. Vytautas Ališauskas has expressed the idea that Kęstutis wife was not named Birutė, she was a maid in a cult of a goddess with such a name. Basing on the "Lietuvos istorija" ("The History of Lithuania") written in the XVII century by Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Ališauskas also expressed doubts that this wife of Kęstutis was a mother of Vytautas. Historians also face doubts about the common image on Birutė's vows for the gods and reasons for her marriage with Kęstutis. The aim of this article is to verify the validity of allegations about Birutė made by Ališauskas and other historians, and to critically evaluate the information, which is associated with her. The article is based on data of written sources (annals and chronicles) and archaeological researches. Undoubtedly, Kęstutis was married several times. The mother of Vytautas had to be the last wife of Kęstutis, i.e. Birutė. Presumably, she came from Palanga or lived here before marriage. It is hard to confirm the statement of Ališauskas indicating that wife of Kęstutis was not called Birutė because in the old Lithuanian index of proper names name Birutė has a detailed and reliable verification as being a personal name and not as a name of gods. It was customary to call Birutė a priestess and she is seen as the guardian of the eternal fire. Such image was inspired by changes later made in the story of annals, and in the XIX century romantics had developed it even further. After the analysis of sources it remains unclear what kind of marital status did Birutė have before her marriage with Kęstutis. She could have been unmarried, but she could also have been a widow. The most probable reason for the marriage of Kęstutis and Birutė was love not based on calculations.