Girdinčiųjų ir sutrikusios klausos bendruomenės narių kalbinių nuostatų skirtumai: sociolingvistinis aspektas
LTStraipsnyje pristatoma atlikto sociolingvistinio tyrimo medžiaga. Tyrimu siekta išsiaiškinti girdinčiųjų ir sutrikusios klausos bendruomenės narių kalbinių nuostatų skirtumus. Skiriamos dvi amžiaus grupės: 16-19 m., 19-25 m. Aptariama, kaip girdintieji ir sutrikusios klausos respondentai konceptualizuoja kalbą, kas jiems yra kalbėjimo autoritetas, kaip vertina kitų kalbų įtaką gimtajai kalbai. Pažymima, kad sutrikusios klausos bendruomenės narių kalbinis identitetas yra nevienalytis, nes, viena vertus, jie yra lietuvių gestų kalbos atstovai, kita vertus, lietuvių kalbos atstovai. Tyrimo rezultatai parodė, kad sutrikusios klausos bendruomenės narių kalbinės nuostatos iš esmės skiriasi nuo girdinčių respondentų, ir tai susiję su skirtinga kalbine aplinka ir skirtinga kalbine patirtimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gestų kalba; Kalbinės nuostatos; Sociolingvistika; Sutrikusi klausa; Hearing impairment; Hearing-impaired; Linguistic attitude; Linguistic attitudes; Sign language; Sociolinguistics.
ENIn the thesis there are introduced the results of the performed sociolinguistic research. The goal of the research was to find out the differences of linguistic provisions among the members of hearing and hearing impairment communities. There are differentiated two age groups: from 16-year-olds to 19-year-olds, and from 19-year-olds to 25-year-olds. It is being discussed how hearing respondents and hearing impaired respondents conceptualise language, what their authority of speaking is, what they think about the influence of other languages on their native language. It is noted that a linguistic identity of members of hearing impaired society is heterogeneous because, on the one hand, they are the representatives of Lithuanian sign language, and, on the other hand, the representatives of the Lithuanian language. The results of the research reveals that linguistic attitudes of members of hearing impaired society basically differ from hearing respondents and this is related with different linguistic environment and with different linguistic experience. [From the publication]
- Gretinamoji semantika / Aloyzas Gudavičius Šiaulių universitetas. Humanitarinis fakultetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2007. 242 p.
- Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
