Autentiško sąmonės atvirumo beieškant : Šarūno Saukos ir Algimanto Švėgždos vizualumo refleksijos

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėAutentiško sąmonės atvirumo beieškant : Šarūno Saukos ir Algimanto Švėgždos vizualumo refleksijos
Kita antraštėIn search of an authentic openness of consciousness : Reflection in the Visual Discourse of Šarūnas Sauka and Algimantas Švėgžda
AutoriaiKlibavičius, Darius
LeidinyjeDarbai ir dienos [Deeds and Days]. 2005, t. 41, p. 81-94. Šiuolaikinės filosofijos kontekstai
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTMeno kūrinys; Cinizmas; Apšviestumas
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje analizuojamas dailininkų Šarūno Saukos (g.1958) ir Algimanto Švėgždos (1941–1996) vizualusis diskursas. Cinizmą ir nuoširdumą autorius pristato kaip skirtingas sąmonės atvirumo formas. Remiantis P.Sloterdijko veikalu Ciniškojo proto kritika, cinizmas nagrinėjamas kaip apšviesta iškreipta sąmonė, o nuoširdumas svarstomas kaip apšviesta „tiesi“ sąmonė. Nurodoma, kad sąmonės „apšviestumas“ yra skirtingos prigimties: cinizmas remiasi gnoseologine (apšviesta, bet žinojimą iškraipančia) sąmone, o nuoširdumas siejamas su ontologine (buvimo santykio patirtyje) sąmone. Ciniška neviltis ir uždarumas traktuojami kaip sąmoningai pasirinktas buvimas anapus santykio. Nusivylęs ir nepasitenkinęs cinikas – tai savo teorijos bejėgiškumą suvokianti suskilusi sąmonė. Tekste cinizmas ir nuoširdumas tyrinėjami remiantis bipoliariškomis kategorijomis: susvetimėjimas – asmeniškumas, įvaizdžio tariamybė – santykio autentiškumas, šnekalai – tylėjimas etc. Š.Saukos tapybos ieškojimai gretinami su rašytojo S.Parulskio (g.1965) kūryba. Šių menininkų kūrybos analizei tinka bendros sąvokos: kančia, ironija, erotika, tapatybės krizė, mirtis. Dailininko A.Švėgždos kūryba nagrinėjama remiantis M.Buber dialogo filosofija. Jo darbams būdingas rytietiškas minimalizmas, išgryninta erdvė, asmeninio santykio ir kasdienybės patirties meditavimas. Š.Sauka kuria bjaurų grožį, o A.Švėgžda nekuria grožio apskritai ir kritikuoja P.Cézanne grožio kriterijus. Straipsnyje parodoma, kaip egzistencines nuostatas išreiškiantys vizualieji diskursai, gali būti interpretuojami filosofinės refleksijos priemonėmis. [Iš leidinio]

ENThe article analyses a visual discourse of the painters Šarūnas Sauka (born in 1958) and Algimantas Švėgžda (1941–1996). The author presents cynicism and sincerity as different forms of the conscience forthrightness. Based on the work of P. Sloterdijk Critique of Cynical Reason, cynicism is analysed as an enlightened but distorted mind, and the sincerity is considered as an enlightened “straight“ consciousness. It is specified that the enlightenedness of consciousness is of different nature: cynicism is based on gnoseological (enlightened consciousness but distorting the knowing) consciousness, and sincerity is related to ontological (being in the experience of relation) consciousness. Cynical despair and exclusiveness are treated as consciously selected being beyond the relation. The disappointed and unsatisfied cynic is a cracked consciousness realising the helplessness of its theory. Cynicism and sincerity are analysed in the text based on bipolar categories: alienation – personality, seemingness of image – authenticity of relation, talks – silence etc. The painter’s works feature the Oriental minimalism, purified space, meditation of personal relation and daily experience. Š.Sauka creates an ugly beauty, and A.Švėgžda does not create beauty in general, and criticises the beauty criteria of P.Cézanne. The article demonstrates how the visual discourses expressing the existentialist attitudes may be interpreted via the means of philosophical reflection.

ISSN1392-0588, 2335-8769
Mokslo sritisFilosofija / Philosophy
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/534
Atnaujinta2018-12-17 11:32:22
Metrika Peržiūros: 13    Atsisiuntimai: 3