Demoniškojo estetizmo pavidalai šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje
LTTerminas „demoniškasis estetizmas“ – ypatingas egzistencinis žmogaus santykis su pasauliu ir postūmis meninei kūrybai – yra itin nuodugniai aptartas Sôreno Kierkegaard‘o (1813-1855) filosofijoje. Straipsnyje naudojantis filosofo įžvalgomis, siekiama panagrinėti kai kuriuos būdingiausius šių dienų Lietuvos kultūros reiškinius: vėliausiai įsitraukę į globalų krikščioniškųjų vertybių pasaulį, vėliau nei kiti Europos kultūriniai regionai reflektuojame vertybinės krizės simptomus, kuriuos beveik prieš 200 metų pajuto S. Kierkegaard‘as. Iliustracijai autorė pasitelkia tuos Lietuvos kūrėjus, kurie atveria visai naują puslapį lietuviškos dvasios raiškoje, kurie yra maksimaliai „įsiurbę“ pasaulio patirtį ir šiuo metu dažniausiai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje. Tai Šarūno Saukos tapyba, Sigito Parulskio ir jo bendraminčių literatūra ir Oskaro Koršunovo teatras. Juos visus vienija bendra pasaulėjauta ir jie ne tik bendrauja tarpusavyje, bet ir vienas kitą vaizduoja savo kūriniuose.Reikšminiai žodžiai: Demonizmas; Estetizmas; Egzistencija; Ironija; Ištvirkusi valia; Savidestrukcija; Demonism; Aestheticism; Existence; Irony; Depraved will; Self-destruction.
ENOne of the most significant trends in postmodern Lithuanian art (the painter Š. Sauka, the writers S. Parulskis, S. Geda, A. Andriuškevičius, G. Radvilavičiūtė, G. Beresnevičius, the theatre director O. Koršunovas) can be characterised using Kierkegaardian terminology as demonic aestheticism. The essence of this phenomenon are: narcissism, existential irony and "debauched" self-will, always challenging and destroying all limits and taboos. The origin of their always extremely strong expression is their selfsacrificing devotion to their Art as to the only God and the same playful indifference to the discrepancies between fiction and reality, daydreams and nightmares. Their art is perfect professionally and full of deeply authentic suffering. The themes of angels, sin, crime and efforts to understand their attitude to God are always painful, cynical, and related to eroticism, perversion and death. The force of the expression arises from mental experiments in destruction and self-destruction which are signs of a longing for the traumatically lost sense of the certainty of reality and positive faith in God. [From the publication]
- Autentiško sąmonės atvirumo beieškant : Šarūno Saukos ir Algimanto Švėgždos vizualumo refleksijos / Darius Klibavičius. Darbai ir dienos. 2005, t. 41, p. 81-94.
- Meno ir visuomenės mentaliteto pokyčių sąveikos / Rūta Marija Vabalaitė. Lietuvos visuomenės mąstymo kaita europiniame akiratyje / sudarytojas ir atsakingasis redaktorius Povilas Aleksandravičius. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015. P. 179-209.
- Profesinės karjeros, vadovavimo stiliaus ir makiavelizmo raiška organizacijoje : lytiškumo aspektas / Remigijus Bubnys, Jolita Vveinhardt. Mokslas ir edukaciniai procesai. 2009, Nr. 3 (9), p. 79-98.
