Antropologinės 7–10 dešimtmečio Lietuvos dailės dimensijos : disertacija

LTMoksliniame darbe analizuojama kūno vaizdinių bei sampratų, jo modalumų kaita 7-10 dešimtmečio Lietuvos dailėje, remiantis modernizme ir postmodernizme aktualia kūniškumo istoriografija, dėmesį sutelkiant į kintančias kūno funkcijas kūrinio struktūroje ir meninės praktikos procese. Aptarti kūno modalumai, tiesiogiai susiję su kūrinio koncepcijomis ir meninės praktikos metodais, su mimetinių ir antimimetinių strategijų sklaida. Disertacijoje gvildenami klausimai suskirstyti į dvi grupes: 1) meno ir tikrovių santykio kaitos aspektai, 2) identitetų problemos. Darbe remtasi 7-8 dešimtmečio akcionizmo teorijomis ir tyrimais, kurie padeda geriau suprasti 9-10 dešimtmečių sandūros lietuvių akcionizmą, sąsajos tarp kūno kaip objekto, medžiagos, instrumento analizavimo ir kūniškumo tematizavimo, kūno kaip metodologinės perspektyvos pagrįstumą. Nagrinėjami tik konkrečiame laikotarpyje temos požiūriu aktualiausi dailės reiškiniai (tapyba, kūno akcijos ir performansai, fotografija ir kt.); daugiausiai dėmesio skiriama sąsajoms tarp įvairiose medijose įkūnytų ir reprezentuojamų vaizdinių bei fenomenų. Disertacijoje aktualizuoti ir susieti tarpusavyje tie 7-10 dešimtmečio Lietuvos dailės reiškiniai, procesai ir meninės praktikos aspektai, kurie implikuoja meno autonomijos atmetimą, reprezentacinės sferos išplėtimą, simbolinių sistemų destabilizavimą ir nuolatinę meno ir tikrovių sandūrą.

ENThe study analyses the development of body images and concepts and the change of their modalities in Lithuanian art of the 1960s-1990s, based on the historiography of corporeality relevant for modernism and postmodernism, by focusing on changing body functions in the structure of an artwork and the process of art practice. The author discusses body modalities directly related with concepts of an artwork and methods of art practice, and with the spread of mimetic and antimimetic strategies. The thesis deals with questions that are divided into two groups: (1) aspects of the change of the relationship between art and realities, and (2) the problems of identities. The study is based on the theories and research of actionism of the 1960s-1970s that help to better understand the Lithuanian actionism of the turn of the1980s-1990s and the motivation of the relationship between the body as the subject, the material, analysis of the instrument and thematisation of corporeality, and of the body as a methodological perspective. The thesis only explores art phenomena most relevant for a specific period in terms of the theme (painting, body actions and performances, photography, etc.). The study mostly focuses on relations between images and phenomena embodied and represented in various media. The thesis emphasises the relevance of and interrelates only those Lithuanian art phenomena, processes and aspects of art practice of the 1960s-1990s that imply the rejection of the autonomy of art, the expansion of the representational area, destabilisation of symbolic systems and the continuous interface between art and realities.

• Artist roles in Lithuanian video art in 1990-2003 / Renata Dubinskaitė. Athena. 2007, Nr. 3, p. 156-172.
• Autentiško sąmonės atvirumo beieškant : Šarūno Saukos ir Algimanto Švėgždos vizualumo refleksijos / Darius Klibavičius. Darbai ir dienos. 2005, t. 41, p. 81-94.
• Brutali erotika ir reikšminga forma: Vinco Kisarausko kūrybos epizodas / Erika Grigoravičienė. Menotyra. 2013, t. 20, Nr. 4, p. 342-358.
• Laima Drazdauskaitė – moteris tapytoja sovietmečio meno lauko sistemoje / Kristina Civinskienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 70, p. 67-77.
• Stalininis "penkmetis" : Vilniaus viešųjų erdvių įprasminimo darbai 1947-1952 m. / Rasa Antanavičiūtė. Menotyra. 2009, t. 16, Nr. 3/4, p. 150-169.