Dainavà. Vardo reikšmė, istorija ir kilmė

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėDainavà. Vardo reikšmė, istorija ir kilmė
Kita antraštėDainava. Meaning, History and Origin of the Name
AutoriaiKaraliūnas, Simas
LeidinyjeBaltistica . 2006, t. 41, Nr. 1, p. 103-117
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTHidronimai; Etnonimai; Etimologiniai atitikmenys
Santrauka / Anotacija

LTLietuvių kalboje yra vartojami būdvardžių dienº adj. fem. „tvinkstanti, greitai atsivesianti (apie kumelę)“, diení adj. fem. „turėsianti, vesianti, laukianti (apie kumelę)“. Liet. diẽndaržis ir diendaržỹs tikriausiai yra sudėti iš *diena, *dienė reikšme „karvė“ (bet ne iš dienà „metas nuo ryto ligi vakaro“) ir da»žas, nes, be to, karvės diendaržyje yra paliekamos ir nakčiai. Latvių kalba turi adaine „karvė, kuri veršiuojasi jau antraisiais metais“ (iš *at-daine), adiene, atdiene, atdien¤te, atdiẽne, atdíene, a[t]diẽnīte, a[t]díenīte „t. p.“. Tai priešdėlio at- vediniai iš lat. *diẽn(īt)ē „jauna, melžiama karvė; telyčia“. Kaip matome, lietuvių kalboje aptinkame buvus būdvardžius diení ir dienº „turėsianti, vesianti (apie karvę, kumelę)“, lietuvių ir latvių kalbose – daiktavardžius *dienā, *dienē „karvė“. Etimologiniais šių baltų kalbų žodžių atitikmenimis kalbose giminaitėse galima laikyti s. ind. dhenúh fem. „(melžiama) karvė; patelė“, Avestos daēnu- fem. „patelė“, u kamienas, s. ind. dhénā fem. „patelė; melžiama karvė; krūtis“. Su baltų *d,inē, *dVinā, *dVinē subst. fem. „karvė, kuri veršiuojasi; jauna, melžiama karvė“, *dVinī adj. fem. „turėsianti, vesianti, laukianti (apie kumelę)“ senąja reikšme „pasiėjęs, pasibėgęs, pasilakstęs (apie gyvulius)“ istorine plotme ir bus susijęs Dainavos gyventojų vardas *dainia¤ (sing. *dainỹs, acc. sing. *dáinin <*dāinin) „dainaviai“, jotvingių krašto gyventojų kaip atskirų suskaičiuojamų genties narių pavadinimas, ir Dainavà, Dainuvà, priesagų -ava/-uva kuopiniai genties kaip nedalomos visumos pavadinimai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENLithuanian employs the adjectives dienº adj. fem. “soon to cub (about a mare)”, diení adj. fem. “the one which will have, cub; expecting (about a mare)”. Lith. diẽndaržis and diendaržỹs (Eng. paddock) most probably consist of *diena, *dienė meaning “a cow” (but not from dienà “time from morning till evening”) and da»žas, because cows are left in paddocks for the night as well. The Latvian language has adaine “a cow that cubs in the second year already” (from *at-daine), adiene, atdiene, atdien¤te, atdiẽne, atdíene, a[t]diẽnīte, a[t]díenīte “the same”. These are derivatives of the prefix at- from Lat. *diẽn(īt)ē “a young milker; a heifer”. As we see, we find that the Lithuanian language had adjectives diení and dienº “the one which will have, cub (about a cow, a mare)”, the Lithuanian and Latvian languages had nouns *dienā, *dienē “a cow”. O. Ind. dhenúh fem. “(milker) cow; a doe”, Avestan daēnu- fem. “a doe”, u stem, O. Ind. dhénā fem. “a doe; a milker; a breast” may be considered as etymological equivalents of these Baltic words in relating languages. The name of the inhabitants of Dainava *dainia¤ (sing. *dainỹs, acc. sing. *dáinin <*dāinin) “dainaviai”, the name of the inhabitants of the Yotvingian area as separate countable tribe members and Dainavà, Dainuvà, collective names of a tribe as an undivided whole with suffixes -ava/-uva must be related to the Baltic *d,inē, *dVinā, *dVinē subst. fem. “a cubbing cow; a young cow, a milker”, *dVinī adj. fem. “the one which will have, cub, expecting (about a mare)” in the old meaning “having walked, run, coursed (about animals)”.

ISSN0132-6503, 2345-0045
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5270
Atnaujinta2018-12-20 23:09:42
Metrika Peržiūros: 19