Dar kartą dėl sintaksinių ryšių skirstymo

LT2006 m. išėjo Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ketvirtas, pataisytas, leidimas. Kadangi šios gramatikos vyriausias redaktorius neseniai pripažino, kad ankstesniuose DLKG leidimuose taikyta morfologizuota valdymo ir šliejimo priešprieša lietuvių kalbos sintaksinės sistemos ir jos raidos tyrimui pasirodė mažai prasminga, parūpo pažiūrėti, kaip prijungimo tipai apibrėžiami naujajame, pataisytame leidime. Pasirodo, kad ir šiame leidime tebeskiriami tie patys derinimas, valdymas ir šliejimas. Iš karto krinta į akis, kad naujajame leidime pateikti apibrėžimai yra nevienodo pobūdžio: apibrėžiant derinimą bei šliejimą kalbama apie priklausomojo žodžio formos parinkimą, o kalbant apie valdymą – apie paties priklausomojo žodžio parinkimą. Taigi valdymas apibrėžiamas sintaksiškai, o derinimas – morfologiškai. Šliejimo apibrėžtis lieka miglota. Vienu atveju teigiamas, jog pasirenkamas priklausomasis žodis, o kitu – priklausomojo žodžio forma. Straipsnyje palyginus naujus ir ankstesnius prijungimo tipų apibrėžimus, daroma išvada, kad nors apibrėžimai, palyginti su ankstesniais DLKG leidimais, gerokai pakito, bendras vidinių prieštaravimų skaičius liko daugmaž vienodas, arba net nežymiai padidėjo.Reikšminiai žodžiai: Sintaksiniai ryšiai; Derinimas; Valdymas; Šliejimas.

ENIn 2006 the fourth edition of the Modern Lithuanian Language Grammar was published. Since the editor-in-chief admitted that the morphologized control and adjoinment contraposition, applied in the previous editions, appeared of little significance to the studies of syntax system of the Lithuanian language and its development, it became relevant to see how the types of adjoinment are defined in the new edition. It appears that the present edition distinguishes the same areas of agreement, control and adjoinment. The fact that the definitions, provided in the new edition, are not of an equal character, can be seen outright: when defining agreement and adjoinment the choice of the form of the adjunct word is discussed and when speaking of control, the selection of the adjunct word itself is considered. Therefore the control is defined syntactically and agreement - morphologically. The definition of adjoinment remains vague. In some cases it is stated that the adjunct word is chosen, in other cases the form of the adjunct word is selected. After comparing the new and old definitions of types of adjoinment, the conclusion is made that although the definitions, compared with other editions of the Modern Lithuanian Language Grammar, were changed to a significant extent, the total number of internal contradictions remains almost the same and has, in certain cases, even increased.