Morfonologinės balsių kaitos dabartinėje lietuvių kalboje

LTMorfonologinis požiūris į morfemų raiškos kitimą skatina grįžti prie lietuvių kalbos balsių kaitų tyrimo. Išskirtinis dėmesys būtent šių morfemos konstituentų kaitoms grindžiamas tuo, kad lietuvių kalboje, kaip ir daugelyje indoeuropiečių kalbų, balsių kaitos dažnesnės ir įvairesnės už priebalsių kaitas. Balsių kaitų tyrimo nauju aspektu galimybės lemia temos aktualumą. Be to, bendrosios kalbotyros darbuose bei specialiose balsių kaitoms skirtose studijose nėra sistemiškai aptartas balsių kaitų inventorius, jų įvairovė bei kitimo dėsningumai ir kaitų funkcionavimas kalbos posistemiuose. Svarbiausias darbo tikslas, - pagrindus morfonologijos ir morfonologinių kaitų sampratą, patikslinti galimą jų klasifikavimą ir aprašyti pagal jį visas lietuvių kalboje vykstančias balsių kaitas. Disertacijoje balsių kaitos nagrinėjamos, atsižvelgiant į visus veiksnius (tiek fonologinius, tiek gramatinius ir semantinius), galinčius implikuoti morfemos alternavimą. Taip suvoktą kaitos priklausymą nuo morfonologinės pozicijos bandyta parodyti schemomis. Remiantis pagrindinio ir antrinio alomorfo opozicija, nustatytas morfonemų inventorius. Apibendrinus paaiškėjo būdingiausi jų modeliai.

• Lietuvių kalbos veiksmažodžių atvirųjų šaknų problema. Kalbotyra. 1998, t. 47 (1), p. 87-90.
• Priesagų {-in-}, {-inē-}, {-au-}, {-en-} veiksmažodinių vedinių morfologinė analizė. Žmogus ir žodis. 2001, 1, p. 27-33.
• Stabiliojo centro veiksmažodžių šaknies struktūra. Kalbotyra. 2000, t. 48 (1)- 49 (1), p. 71-82.
• Veiksmažodžio kintamojo centro šaknų struktūra. Kalbotyra. 2002, t. 51 (1), p. 89-97.