LTŽydai daugiausia kūrėsi vietovėse, kurios buvo palankios kokios nors srities prekybai. Aprašomas žydų įsikūrimas Šilutėje ir Rusnėje, pateikiamos šio krašto žydų pavardės ir jų veiklos sferos. Aprašomas kasdienis šių kraštų žydų gyvenimas, jų kultūrinė veikla, sinagogų radimasis. 1886-1902 metais dėl carinės Rusijos politikos daug žydų iš Žemaitijos persikėlė į Šilutę. Aptariama žydų situacija po pirmojo pasaulinio karo. Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Lietuvos ir perėjus trečiajam Reichui, daugelis žydų persikėlė į vadinamąją Didžiąją Lietuvą, iš kurios jie vėliau, atėjus sovietų valdžiai, buvo deportuoti į Sibirą. Vokiečių armijai įsiveržus į Lietuvą, prasidėjo didelio masto žydų žudynės. Macikų dvaro pastatuose vokiečiai buvo įkūrę karo belaisvių stovyklą, o vėliau ten veikė Gulago skyrius, kuriame kalėjo apie 3000 kalinių, iš jų trečdalis buvo lietuviai. Lieka neaišku, kas per Antrąjį pasaulinį karą nutiko Šilutės žydams. Manoma, kad jie arba buvo nužudyti Lietuvoje, arba pateko į lietuviškus getus ar Štuthofo ar Dachau koncentracijos stovyklas. Visi įmanomi liudijimai apie žydus buvo galutinai sunaikinti sovietmečiu.