Brakų šeima - totalitarinių režimų politikos įkaitė (1939-1958)

LTStraipsnyje mėginama chronologiškai atskleisti vienos žymiausių, Mažosios Lietuvos politikos ir kultūros gyvenimui įtakos turėjusiu šeimų – Brakų – gyvenimo vingius ir peripetijas. Jas sąlygojo dviejų XX amžiaus totalitarinių režimų – nacistinio ir sovietinio – tarpusavio santykių plėtra ir jų turinys. Pagrindinė informacijos bazė – archyviniai šaltiniai, kurie daugiausia tapo prieinami tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybe. Naudojamasi ir įvairiomis publikacijomis, asmeninio pobūdžio liudijimais. Adomas Brakas (1886-1952) – vienintelis Klaipėdos krašto dailininkas lietuvininkas, aktyvus politikos ir kultūros veikėjas, nuosekliai laikėsi lietuviškumo. Buvo persekiojamas tiek nacistinių, tiek sovietinių struktūrų, miręs tremtyje Altajaus krašte. Jo žmona Marija Labrencytė (1891-1982), kilusi iš garsios lietuvininkų giminės, taip pat persekiota, ypač nacių, buvo priversta palikti Tėvynę ir mirė Vakarų Berlyne. Iš dviejų sūnų tik vyriausiasis – Tautvydas (1919-1990), atbuvęs tremtį Altajaus krašte, sugrįžo į Lietuvą. Jauniausias sūnus – Martynas Ramūnas (g, 1923) – pokario metais nublokštas į JAV. Brakų šeimos likimas yra tipiškas daugelio Klaipėdos krašto šeimų ir giminių išblaškymo ir išnykimo pavyzdys.

ENArticle aims to explore the fate and trajectories of life under the two totalitarian regimes of the Brakas, famous and quite a power family in Klaipėda region (Memel) and Lithuania Minor in the first half-century XX. Adomas Brakas (1886-1952), paterfamilias, was a man of no common abilities: active in political and cultural life of the society in Klaipėda, the one painter of the region. He was being constantly persecuted by Nazis because his pro-lithuanian creed and activity; he dead in 1952 at Altaj region, being deported by Soviets in June, 1941. His wife, Marija Labrenc-Brakas (1891-1982), was eminent person in intellectual and cultural life of Klaipėda, women of vital nature and strong will; she suffered multiplex persecution both from Nazis and Soviet and pass from life at the emigration. The trajectory of life of first-bom Tautvydas (1919-1990) extended from Lithuania to Altaj region; Tautvydas Brakas only from their family returned to Motherland. The youngest son – Ramūnas Martynas Brakas (b. 1923) departed from Lithuania as "repatriant" and lost his Motherland for ever. The case of the Brakas can be considered as a typical fate of all Lithuanian from Klaipėda region – lietuvininkai, natives of the region.

• Gyventojų mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutartį. Klaipėda : S.Jokužio leidykla-spaustuvė, 2002. 312 p.
• Lenkijos ir Baltijos šalių gyventojų trėmimas į SSRS 1939-1941 m.: panašumai ir skirtumai. Genocidas ir rezistencija. 2001, 2 (10), p. 8-16.