Brakų šeima - totalitarinių režimų politikos įkaitė (1939-1958)

LTStraipsnyje mėginama chronologiškai atskleisti vienos žymiausių, Mažosios Lietuvos politikos ir kultūros gyvenimui įtakos turėjusiu šeimų – Brakų – gyvenimo vingius ir peripetijas. Jas sąlygojo dviejų XX amžiaus totalitarinių režimų – nacistinio ir sovietinio – tarpusavio santykių plėtra ir jų turinys. Pagrindinė informacijos bazė – archyviniai šaltiniai, kurie daugiausia tapo prieinami tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybe. Naudojamasi ir įvairiomis publikacijomis, asmeninio pobūdžio liudijimais. Adomas Brakas (1886-1952) – vienintelis Klaipėdos krašto dailininkas lietuvininkas, aktyvus politikos ir kultūros veikėjas, nuosekliai laikėsi lietuviškumo. Buvo persekiojamas tiek nacistinių, tiek sovietinių struktūrų, miręs tremtyje Altajaus krašte. Jo žmona Marija Labrencytė (1891-1982), kilusi iš garsios lietuvininkų giminės, taip pat persekiota, ypač nacių, buvo priversta palikti Tėvynę ir mirė Vakarų Berlyne. Iš dviejų sūnų tik vyriausiasis – Tautvydas (1919-1990), atbuvęs tremtį Altajaus krašte, sugrįžo į Lietuvą. Jauniausias sūnus – Martynas Ramūnas (g, 1923) – pokario metais nublokštas į JAV. Brakų šeimos likimas yra tipiškas daugelio Klaipėdos krašto šeimų ir giminių išblaškymo ir išnykimo pavyzdys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Mažoji Lietuva; Nacių režimas; Persekiojimai; Sovietų režimas; Tremtis; Deportation; Exile; Klaipėda region; Lithuania Minor; Nazis regime; Persecution; Soviet regime; The nazi regime; The soviet regime.

ENArticle aims to explore the fate and trajectories of life under the two totalitarian regimes of the Brakas, famous and quite a power family in Klaipėda region (Memel) and Lithuania Minor in the first half-century XX. Adomas Brakas (1886-1952), paterfamilias, was a man of no common abilities: active in political and cultural life of the society in Klaipėda, the one painter of the region. He was being constantly persecuted by Nazis because his pro-lithuanian creed and activity; he dead in 1952 at Altaj region, being deported by Soviets in June, 1941. His wife, Marija Labrenc-Brakas (1891-1982), was eminent person in intellectual and cultural life of Klaipėda, women of vital nature and strong will; she suffered multiplex persecution both from Nazis and Soviet and pass from life at the emigration. The trajectory of life of first-bom Tautvydas (1919-1990) extended from Lithuania to Altaj region; Tautvydas Brakas only from their family returned to Motherland. The youngest son – Ramūnas Martynas Brakas (b. 1923) departed from Lithuania as "repatriant" and lost his Motherland for ever. The case of the Brakas can be considered as a typical fate of all Lithuanian from Klaipėda region – lietuvininkai, natives of the region. [From the publication]