LTStraipsnyje analizuojami piniginiai ir nepiniginiai veiksniai, ribojantys darbingo amžiaus socialinę pašalpą gaunančių asmenų įsidarbinimą. Apžvelgiami minimalių pajamų apsaugos ir aktyvinimo sistemų derinimo aspektai užsienio šalyse ir Lietuvoje. Pateikiamos kitų tyrėjų taikomos bei siūloma darbo autorių originali integracijos į darbo rinką kliūčių klasifikacija. Pristatomi 2022 m. atliktos nedirbančių socialinės pašalpos gavėjų anketinės apklausos rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausios neįsidarbinimo priežastys yra už paties bedarbio kontrolės ribų. Aktualiausia priežastis – darbo vietų stoka asmens gyvenamojoje vietovėje kartu su susisiekimo problema. Nepasitvirtino nuostata, kad piniginės socialinės paramos gavėjų santykinai geros materialinės sąlygos sulaiko juos nuo įsidarbinimo. Pagrindiniai žodžiai: aktyvinimo politika, užimtumo kliūtys, socialinės paramos gavėjai.
ENThe article analyzes monetary and non-monetary factors that limit the employment of social assistance recipients. It reviews various aspects of how minimum income protection and activation systems are coordinated in foreign countries and in Lithuania. The authors present classifications used by other researchers and propose their own original framework for categorizing barriers to labor market integration. The results of a 2022 quantitative research on the employment barriers faced by unemployed social benefit recipients are presented. Data were analyzed using logistic binomial regression and correlation methods. The findings reveal that the most common causes of unemployment are beyond the control of the unemployed. The most significant barrier is the lack of job opportunities in the individual’s place of residence, combined with transportation difficulties. The assumption that relatively good material conditions of social benefit recipients discourage them from employment was not confirmed. Keywords: activation policy, barriers to employment, social assistance recipients.