Knowledge-intensive business services and R&D diffusion: a comparative assessment of some EU27 countries

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Knowledge-intensive business services and R&D diffusion: a comparative assessment of some EU27 countries
Alternative Title:
Žinioms imlių verslo paslaugų ir mokslinių tyrimų bei projektavimo-konstravimo darbų paplitimas: kai kurių ES27 šalių lyginamasis vertinimas
In the Journal:
Inžinerinė ekonomika [Engineering Economics]. 2013, 24 (4), p. 300-308
Keywords:
LT
Airija (Ireland); Austrija (Austria); Čekijos Respublika (Czech Republic); Graikija (Greece); Ispanija (Spain); Italija (Italy); Izraelis (Israel); Nyderlandai (Netherlands); Portugalija (Portugal); Rumunija (Romania); Slovakija (Slovakia); Slovėnija (Slovenia); Suomija (Finland); Švedija (Sweden); Vengrija (Hungary); Vokietija (Germany); Lietuva (Lithuania); Verslas / Business.
Summary / Abstract:

LTPlačiai pripažinta, kad paslaugos užima svarbią vietą Europos Sąjungos (ES) šalyse, ypač tose, kurios priklauso nuo procesų, lemiančių gilius struktūrinius pokyčius. Paslaugų verslas skaičiuoja vis didėjančią pridėtinę vertę, o užimtumas tampa vis svarbesniu veiksniu kalbant apie pramonės dinamiką. Teigiama, kad paslaugų sektorius tradiciškai yra blogas novatorius. Šis požiūris atsirado išnagrinėjus statistinius duomenis. Tiksliai įvertinti paslaugų sektoriaus novatyvumą yra sudėtinga, nes dabartinėse duomenų bazėse dažnai yra neįvertinamos paslaugų mokslinių tyrimų ir projektavimo-konstravimo darbų (MTPKD) išlaidos kai kuriose šalyse. Nepaisant to, kad naujausi tyrimai „juda į priekį“, pateikdami tikslesnį supratimą apie naujoves paslaugų sektoriuje, reikia nepamiršti svarbaus fakto, kad paslaugų sektorius apima pramonės šakas, kurios labai skiriasi viena nuo kitos, vertinant inovacines pastangas ir rezultatus. Tarp naujoviškiausios veiklos (dažniausiai apibūdinamos kaip mokslu pagrįsta pramonė), išsiskiria grupė paslaugų, vadinamų žinioms imlios verslo paslaugos (ŽIVP).[...] MTPKD išlaidos yra vienas iš tradicinių inovacijos sąnaudų rodiklių. Tačiau tiesioginės MTPKD išlaidos dažniausiai pervertina inovacines pastangas. Analizuojant gamybos sistemas su gaminiais susijusių MTPKD, skaičiavimai gali padėti geriau suprasti MTPKD, nes vidinės sąnaudos apima kitų pramonės šakų sukurtus MTPKD, todėl labai naujoviškų pramonės šakų vidinių sąnaudų panaudojimas gali prisidėti prie inovacijų plėtros klientų pramonėje. Šių, su gaminiais susijusių MTPKD srautų matavimas gali būti atliktas panaudojant sąnaudų-išeigos analizę. Ankstesniuose tyrimuose, kuriuose naudojamos sąnaudų-išeigos technologijos, dėmesys buvo sutelktas į prisijungimą prie labai išsivysčiusių EBPO šalių.Šiame darbe kuriama priemonė, kuria naudojantis būtų galima palyginti su gaminiais susijusių MTPKD paplitimą, kuris atsiranda naudojant vidinius ŽIVP pirkimus. Tikslas yra pritaikyti alternatyvią metodiką 19-oje iš 27 ES šalių (Austrijoje, Belgijoje, Čekijos respublikoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Olandijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Švedijoje) 2000-2005 metų laikotarpiu. ŽIVP grupė apėmė tris paslaugų tipus: kompiuterines ir su jais susijusias paslaugas, tyrimų ir plėtros paslaugas ir kitas verslo paslaugas. Pirmiausia mes ištyrėme ŽIVP dalies vidinių sąnaudų kitimą. ŽIVP dalis, analizuojant vidines sąnaudas, augo visose nagrinėtose šalyse, išskyrus Graikiją ir Slovakiją, kur nustatytas labai nežymus smukimas. Lyginant vietinį ir importuotą tarpinį vartojimą, nustatytas bendras pavyzdys visoms šalims, išskyrus Airiją ir Suomiją. Jose dominuoja vietinės vidinės sąnaudos.[...] Apibendrinant galima sakyti, jog gauti rezultatai patvirtina, kad ŽIVP yra svarbi pramonės šaka inovacinei veiklai gerinti, nes ji vykdo stiprias MTPKD pastangas, kurios pasklinda į likusią gamybos sistemą. Nepaisant to, aukštą MTPKD intensyvumą ne visada sudaro didelio išskirstymo veiklos rodikliai. Šiuo atžvilgiu, ekonominė ir ypač inovacinė politika priimant sprendimus, turėtų atsižvelgti į ryšius tarp pramonės šakų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žinioms imlios verslo paslaugos; Moksliniai tyrimai; Projektavimo-konstravimo darbai; Sąnaudos-išeiga; Knowledge-intensive business services; Diffusion; Input-output; European Union; Europos Sąjunga (European Union).

ENIn this article we develop a measure to approximate the diffusion of product-embodied R&D that takes place by means of the intermediate purchases of KIBS in 19 of the EU27 countries over the period 2000-2005. The results obtained confirm a rising trend in the use of KIBS as intermediate consumptions as well as the predominance of the domestic provision of this type of services with two exceptions: Ireland and, to a lesser extent, Finland. Leaving aside the two countries with the lowest intensities, Estonia and Hungary, four major groups of countries in terms of the R&D intensity of their KIBS sector were distinguished: very high (Finland, Sweden and Austria), high (Ireland, Czech Republic and Spain), medium (Greece, Belgium, Slovakia, Romania, Slovenia and Germany) and low (Portugal, Netherlands, Poland, Italy and Lithuania). Overall, a high correspondence between R&D intensity and product-embodied R&D diffusion was found, although Ireland, Romania, Belgium and the Netherlands displayed a disappointing diffusion per unit of value added in comparison with the R&D expenditures developed. The existence of weak linkages between the KIBS sector and the rest of industries can be identified as the main explanation for this “diffusion gap”. In brief, the results obtained confirm that KIBS are essential industries for improving innovation performance as they carry out strong efforts in R&D that spill over to the rest of the production system. [From the publication]

DOI:
10.5755/j01.ee.24.4.2081
ISSN:
1392-2785; 2029-5839
Related Publications:
Framework of Strategic Management Model for Strategy Europe 2020 / Alvydas Balezentis, Tomas Balezentis. Inžinerinė ekonomika. 2011, 22 (3), p. 271-282.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/51574
Updated:
2018-12-17 13:37:39
Metrics:
Views: 18    Downloads: 1
Export: