Pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos

LTPranešėjo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti yra būtina visų keturių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma: 1) asmens pripažinimas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą; 2) prisipažinimas apie padarytą nusikalstamą veiką; 3) aktyvus padėjimas atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką; 4) nusikalstama veika, kurią asmuo padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė negu jo paties padaryta nusikalstama veika. Šiame moksliniame straipsnyje atskleidžiamas pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų turinys ir probleminiai aspektai. Be to, įvertinama Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų atitiktis Direktyvoje (ES) 2019/1937 keliamiems reikalavimams dėl pranešėjo statuso apibrėžties. Teismų praktikoje pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nėra išsamiai atskleidžiamos, o ir mokslinių tyrimų, susijusių su pranešėjo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, atlikta nedaug. Atsižvelgiant į tai, pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų turiniui atskleisti buvo analizuota teismų praktika ir baudžiamosios teisės doktrina dėl iš esmės identiškų sąlygų, įtvirtintų kituose Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies straipsniuose. Pagrindiniai žodžiai: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pranešėjų apsauga.

ENThe application of the release from criminal liability requires the fulfilment of all four conditions set out in Article 39 2 (1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania: 1) recognition of the person as a whistleblower under the Law on the Protection of Whistleblowers of the Republic of Lithuania; 2) confession of the committed criminal act; 3) active assistance in disclosing the criminal act committed by another person; 4) the criminal act that the person helped to disclose is more dangerous by its nature than the criminal act committed by the person himself. This scientific article reveals the content and problematic aspects of the conditions for the release of the whistleblower from criminal liability. In addition, the compliance of the provisions of the Law on the Protection of Whistleblowers with the requirements set out in Directive (EU) 2019/1937 regarding the definition of the whistleblower status is assessed. The conditions are not thoroughly disclosed in Case Law, and there is limited academic research on this topic. Considering this, the content of the conditions has been analysed through the Case Law and Criminal Law doctrine regarding essentially identical conditions established in other articles of the General Part of the Criminal Code. Keywords: release from criminal liability, protection of whistleblowers.

• Asmenų, susijusių su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Jurisprudencija 2004, 60 (52), 51-62.
• Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2022. 304 p.
• Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 1. Baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Vilnius : Justitia, 2009. 440 p.
• Nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas tyčioje. Jurisprudencija 2004, 60 (52), 63-73.
• Pranešėjų apsauga: teisinis reguliavimas ir jo taikymo pirmieji metai Lietuvoje. Jurisprudencija 2020, 27 (1), 113-129.