Veneros palytėti: sifilio samprata ir gydymas XX a. pirmos pusės Lietuvoje

LTŠiame straipsnyje, pasitelkdama lietuvių ir užsienio medicinos istorikų tyrimus, Lietuvoje vykdytų archeologinių tyrimų duomenis ir tarpukario spaudą, gilinuosi į XV a. pabaigoje Europoje pasirodžiusios naujos ligos – sifilio – istoriją, siekdama atsakyti į klausimą, kodėl liga, kuria sergančiųjų skaičius XX a. pirmos pusės Lietuvoje itin sparčiai augo ir kuri tapo didžiuliu gydytojų ir visuomenės rūpesčiu, praktiškai nepaliko jokių pėdsakų lietuvių tautosakoje. Straipsnyje keliu hipotezę, kad medžiagos apie sifilį stygius mūsų folklore galėjo būti nulemtas šios ligos diagnozavimo sudėtingumo, neatmetant ir jos seksualinės prigimties kaip nepatogios, gėdingos temos. Atliktas tyrimas šią hipotezę leidžia patvirtinti, nes, kaip rodo surinkta medžiaga, XX a. pirmos pusės visuomenė, ypač provincijoje, sifilio galėjo neskirti nuo kitų ligų (pavyzdžiui, odos), todėl ši lytiškai plintanti infekcija galėjo būti gydoma tais pačiais būdais, kaip ir kiti susirgimai. Be to, liaudyje sirgti „prancūzais“ buvo laikoma didele gėda, galėjusia lemti sergančiojo atskirtį nuo bendruomenės. Raktažodžiai: sifilis, venerinės ligos, medicinos istorija, liaudies medicina.

ENIn this article, using studies by the Lithuanian and foreign medical historians, data from archaeological research conducted in Lithuania, and the interwar press, I delve into the history of a new disease appearing in Europe at the end of the 15th century – syphilis – in order to answer the question, why this disease, in spite of the number of patients, which grew extremely rapidly in Lithuania in the first half of the 20th century and caused great concern among doctors and general public, practically left no traces in the Lithuanian folklore. I assume that the lack of material about syphilis in our folklore could have been determined by the complexity of diagnosing this disease, including its sexual nature as an uncomfortable and shameful topic. The conducted research enables me to confirm this hypothesis, because, as testified by the collected material, in the first half of the 20th century, especially in the provinces, syphilis was likely not to be distinguished from other diseases (e. g. skin diseases), so this sexually transmitted infection could be treated in the same way as other diseases. In addition, among the people, catching the “French” disease was considered a great shame, which could result in exclusion of the sufferer from the community. Keywords: syphilis, venereal diseases, history of medicine, folk medicine.

• "Atvažiuoja vidurnaktį karieta, ketvertu juodų arklių pakinkyta": keliaujančios epideminės ligos lietuvių tautosakoje. Būdas 2020, 2 (191), 5-15.
• Lietuvių medicinos terminologijos raida XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 281 p.
• Maro ir choleros kilmė lietuvių tautosakoje. Tautosakos darbai 2016, 52, 145-166.
• Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga - XVII a.).. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017. 735 p.