Effects of premarital cohabitation on relationship satisfaction and stability of cohabiting and married couples

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Effects of premarital cohabitation on relationship satisfaction and stability of cohabiting and married couples
Alternative Title:
Ikisantuokinės kohabitacijos ir kohabituojančių bei vedusių porų pasitenkinimo santykiais ir santykių stabilumo sąsajos
In the Journal:
Socialiniai mokslai. 2008, Nr. 3 (61), p. 51-59
Keywords:
LT
Šeima / Family.
Summary / Abstract:

LT[...] Taigi straipsnyje pristato tyrimo tikslas buvo įvertinti ikisantuokinės kohabitacijos sąsajas su kohabituojančių ir susituokusių porų pasitenkinimu santykiais ir santykių stabilumu. Tyrime buvo iškeltos dvi hipotezės: nepriklausomai nuo to, ar jos butų susituokusios, ar nesusituokusios, poros, turinčios gyvenimo kartu nesusituokus patirtį, bus mažiau patenkintos santykiais, nei tokios patirties neturinčios poros ir poros, turinčios gyvenimo kartu nesusituokus patirtį, suvoks savo santykius kaip mažiau stabilius, nei tokios patirties neturinčios poros. Tyrime dalyvavo 90 patogiosios atrankos būdu atrinktų porų, gyvenančių Lietuvos miestuose. Iš tyrime dalyvavusių porų 30 gyveno kartu nesusituokusios, 30 buvo susituokę, tačiau iki santuokos buvo pagyvenę kartu ir 30 buvo susituokę ir iki santuokos nebuvo gyvenę kartu. Poros kartu gyveno vidutiniškai 7,3 metus (SD=5.03). Vidutinis tiriamųjų vyrų amžius buvo 30,24 metų (SD=5.87). o moterų – 28.36 metai (SD=6.10). Pasitenkinimas santykiais buvo matuojamas trimis šiam tyrimui sukurtomis skalėmis (nesutarimo, nepasitenkinimo ir nesuderinamumo). Skalės buvo kuriamos remiantis Spanier (1976) diadinio prisitaikymo skale.Nesutarimo skalę sudarė 13 klausimų, jos patikimumo (Cronbach a=0.86). Nepasitenkinimo skalę sudarė 9 klausimai. Ši skalė taip pat pasižymėjo geru patikimumu (Cronbach a=0.85). Nesuderinamumo skalę sudarė 5 klausimai, kurie buvo skirti įvertinti tam, kiek bendrų interesų ir veiklų turi partneriai. Šios skalės patikimumas buvo patenkinamas (Cronbach a = 0.76). Suvokiamas santykių stabilumas buvo matuojamas Santuokos nestabilumo indeksu (Edwards ir kt., 1987). Šiame tyrime skalė pasižymėjo patenkinamu patikimumu (Cronbach a=0.78). Demografinių rodiklių sąsajų su pasitenkinimo santykiais ir santykių stabilumo rodikliais analizė parodė, kad moterys nurodo daugiau nesutarimo ir nepasitenkinimo santykiais negu vyrai. Suvokiamo santykių stabilumo atžvilgiu skirtumų tarp lyčių nerasta. Tiriamųjų amžius buvo teigiamai susijęs su suvokiamu santykių stabilumu – vyresni tiriamieji savo santykius suvokė kaip stabilesnius. Išsilavinimo ryšiui su pasitenkinimo santykiais ir santykių stabilumo rodikliais įvertinti buvo naudojama vieno faktoriaus dispersing analizė. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kohabitacija; Santuoka; Pasitenkinimas santykiais; Santykių stabilumas; Cohabitation; Marriage; Relationship satisfaction; Relationship stability.

ENAs prevalence of cohabitation is rising in the Western world, there is an intense debate concerning effects of cohabitation on couple's relationship stability and satisfaction. In this context, the research problem of whether cohabitation is detrimental or beneficial to a relationship remains highly relevant The present study of 90 married and cohabiting couples has been undertaken to address this problem and to provide current Lithuanian data on this issue. The results clearly indicate that cohabitation experience is linked to lower relationship satisfaction and stability in both unmarried and married couples. [From the publication]

ISSN:
1392-0758
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/49668
Updated:
2018-12-17 12:24:48
Metrics:
Views: 54    Downloads: 11
Export: