Auditorijos dekodavimo strategijos: žydų muziejaus Vilniuje (1944-1949) atminties komunikacija

LTLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijoje saugoma Vilniaus Žydų muziejaus (1944–1949) Šolomo Aleichemo ekspozicijos lankytojų atsiliepimų knyga, pildyta 1946 m. gegužės – 1947 m. sausio mėn., yra unikalus šaltinis, leidžiantis pažvelgti į auditorijos reakcijas į muziejuje formuotą trauminės atminties naratyvą. Straipsnyje, remiantis nepublikuotais ir publikuotais šaltiniais bei taikant Stuarto Hallo kodavimo ir dekodavimo modelį, lankytojų įrašai analizuojami kaip skirtingos dekodavimo praktikos, parodančios, kaip auditorija priėmė, derino ar atmetė muziejaus siunčiamas žinutes. Tyrimas atskleidė, kad muziejaus kodavimo strategijos ir lankytojų dekodavimo praktikos sudarė dinamišką komunikacinę visumą, kurioje oficialusis sovietinis diskursas persidengė su bendruomeninės atminties naratyvais. Šolomo Aleichemo ekspozicijos lankytojų atsiliepimų knyga šioje struktūroje veikė kaip ypatinga medija, dokumentavusi auditorijos balsus ir jų aktyvų santykį su muziejaus žinutėmis. Taip muziejus, nors veikė totalitarinio režimo sąlygomis, tapo savotiška semiosferos erdve, kurioje atmintis buvo koduojama, perrašoma ir transformuojama. Šis paveldo objektas praplečia mūsų supratimą apie pokarinės atminties kultūrą ir kartu išryškina platesnę problemą, kad Lietuvoje tokio pobūdžio šaltiniams vis dar skiriama nepakankamai tyrėjų dėmesio. Reikšminiai žodžiai: Žydų muziejus Vilniuje, lankytojų atsiliepimų knyga, atminties komunikacija, kodavimo ir dekodavimo modelis, pokario auditorija.

ENThe Visitors’ Book of the Sholom Aleichem exhibition Jewish Museum in Vilnius (1944–1949), preserved at the Judaica collection of Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and reviewed between May 1946 and January 1947, is a unique source which provides insight into audience reactions to the traumatic memory narratives constructed within the museum. Drawing on unpublished and published sources, and by applying Stuart Hall’s encoding and decoding model, this article analyzes the visitors’ entries as distinct decoding practices revealing how audiences received, negotiated, or opposed the messages conveyed by the museum. The study demonstrates that the museum’s encoding strategies and the visitors’ decoding practices formed a dynamic communicative whole in which the official Soviet discourse overlapped with the community’s memory narratives. Within this structure, the Visitors’ Book of the Sholom Aleichem exhibition functioned as a special medium, documenting the voices of the audience and their active engagement with the museum’s messages. Thus, even under conditions of totalitarian rule, the museum became a kind of semiospheric space where memory was encoded, rewritten, and transformed. This heritage object expands our understanding of postwar memory culture and highlights a broader issue that such sources in Lithuania are still receiving insufficient scholarly attention. Keywords: Jewish Museum in Vilnius, visitors’ book, memory communication, enco ding/decoding model, postwar audience.

• Antano Baranausko klėtelės svečių knygos – Lietuvos kultūros istorijos tyrimų šaltinis. Bibliotheca Lituana 2018, 5, Egodokumentika Aukštaitijos knygos kultūros kontekste, 47-88.
• Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2019. 415 p.
• (Ne)pamirštas Vilniaus "Genius Urbis": Vilniaus geto biblioteka. Knygotyra 2017, 68, 107-131.
• Žydų religinis gyvenimas Lietuvoje 1944-1956 m.. Lituanistica 2012, 4, 295-308.